Susisiekite su mumis

Naujienos

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis užtikrinant profesinio mokymo kokybę

2015.04.22

Dr. Dalius Serafinas, VU EF docentas, UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius

 

Švietimo kokybės užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, padedantis inicijuoti socialinius ir ekonominius pokyčius, gerinti asmens ir šalies gyvenimo kokybės rodiklius.

Eilę metų Europos Sąjungos profesinio rengimo politikoje nebuvo didelių iniciatyvų, lyginant su aukštuoju išsilavinimu ir Bolonijos procesu, tačiau 2002 metais Europos Komisijos ir 31 šalies ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, pasirašyta Kopenhagos deklaracija padėjo fundamentalų pagrindą Europos šalių bendradarbiavimui plėtojant vieningus profesinio mokymo prioritetus visoje Europoje. Kopenhagos proceso metu sukurti bendri Europos instrumentai, tokie kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS, 2008), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET, 2009), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET, 2009), nubrėžė aiškias profesinio mokymo politikos plėtojimo gaires, tačiau vieninga ir darni profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema Europoje vis dar yra ateities perspektyvoje.

2009 m. birželio 18 d. priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (toliau – EQAVET rekomendacija) nustatytos gairės, padedančios valstybėms narėms skatinti ir stebėti savo profesinio mokymo sistemų nuolatinį tobulinimą remiantis bendrais Europos standartais. 2014 m. parengta pirmoji Europos Sąjungos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaita, kurioje pastebima, jog Europos šalių pažanga ir taikomos praktikos sprendžiant profesinio mokymo kokybės klausimus yra labai skirtinga. Taip pat pabrėžiamos esminės profesinio mokymo kokybės užtikrinimo problemos:

1)      daugumoje Europos šalių būtina stiprinti nacionalinių švietimo sistemų veiksmingumo matavimą, pagrįstą rezultatų rodikliais, pvz., įgūdžių pritaikymo darbo vietoje rodiklis, arba per tam tikrą laiką nuo mokyklos baigimo įdarbintų absolventų dalis ir pan. Svarbu didinti ES šalių bendradarbiavimą rengiant rodiklių sistemas, kad būtų galima atlikti lyginamąją atskirų šalių analizę.

2)      Europos šalių profesinio mokymo sistemos nėra pakankamai veiksmingos skatinant judumą (ypač tarpsektorinį) ir skvarbą profesinio mokymo bei aukštojo mokslo sistemose. Skvarba daugeliu atvejų tebėra nepasiektas tikslas ir reikia dėti daug pastangų, kad jis būtų įgyvendintas praktiškai.

3)      mokymosi proceso rezultatų kokybė neapima kvalifikacijos sandaros, vertinimo ir patvirtinimo kokybės užtikrinimo. Todėl būtina sutvirtinti sąsajas tarp nacionalinio ir Europos lygmens kvalifikacijų sistemų.

Lietuvoje yra parengta keletas dokumentų, apibrėžiančių profesinio švietimo kokybės sampratą (Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcija (2008) ir Profesinio mokymo kokybės vertinimo kriterijų ir rodiklių rinkinys (2008)), tačiau iki šiol nėra aiškaus profesinio mokymo įstaigų kokybės išorinio vertinimo modelio, kuris užtikrintų sistemingą mokymo paslaugų teikėjų veiklos kokybės stebėseną, orientuotą į nuolatinį profesinio mokymo ir mokymosi procesų gerinimą. Šalyje stinga suderinto ir išsamaus požiūrio į švietimo kokybę, todėl ji negali tinkamai užtikrinti nuoseklaus švietimo kokybės gerinimo, įtraukiant kuo platesnį suinteresuotųjų šalių ratą mokymosi visą gyvenimą kontekste.

Dirbant su Vilniaus universiteto magistrantais, yra buvę atvejų, kai magistro diplomą turintys asmenys mokėsi profesinėse mokyklose, siekdami stiprinti savo meistriškumą tam tikrose srityse, kurios susiję su asmeninais pomėgiais – menu, kulinarija, sveikatinimu, sodų architektūra ir kt. Tai tik patvirtina profesinio mokymo svarbą ir įtaką Lietuvos piliečių gyvenimo kokybei.

Siekiant sukurti efektyviai veikiantį profesinio mokymo kokybės užtikrinimo modelį, būtina atsižvelgti į Europos Komisijos atskleistas esmines problemas ir pasinaudoti gerąja užsienio valstybių patirtimi.

Tokios Europos šalys kaip Vokietija, Austrija, Olandija, jau yra sukūrusios aukšto lygio profesinio rengimo ir mokymo sistemas, apimančias integruotas priemones, padedančias reaguoti į esamas ir būsimas gebėjimų reikmes. Tai padeda šioms šalims spręsti problemas, susijusias su gebėjimų ir darbo rinkos reikmių neatitiktimi, jaunuolių įdarbinimu.

Vokietijos pagrindinis profesinio mokymo politikos tikslas yra užtikrinti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, teikti besimokantiesiems ilgalaikio užimtumo galimybes. Šioje šalyje paplitusi dualinė mokymo sistema - pirminis profesinis mokymas derinamas su praktika įmonėje ar organizacijoje. Teorijos ir praktikos sujungimas garantuoja aukštą specialistų kvalifikaciją.  

Profesinio mokymo įstaigų valdymo efektyvumas ir kokybė užtikrinama įgyvendinant kokybės vadybos sistemas pagal ISO 9001, ISO 29930 ir Q2E reikalavimus, kurie apima mokyklos savęs vertinimo mechanizmus ir išorinį sertifikavimą. Taip pat vykdomos įvairios švietimo skaidrumo ir kokybės užtikrinimo iniciatyvos, projektai. Mokymo kokybė stebima taikant tokius rodiklius, kaip:

- mokymosi trukmė ir efektyvumas;

- įgyti įgūdžiai ir žinios;

- egzaminų rezultatai ir pan.

Olandijoje ikiprofesinis vidurinis mokymas trunka ketverius metus ir apima keturias mokymosi kryptis: teorinio mokymosi, kombinuoto mokymosi, sustiprinto profesinio mokymosi ir pagrindinio profesinio mokymosi. Kiekviena mokymosi kryptis teikia skirtingas perėjimo į aukštesnįjį vidurinį profesinį mokymą galimybes. Ikiprofesinės vidurinės mokyklos baigimo atestatas suteikia mokiniui teisę pradėti aukštesniąsias vidurines profesines studijas, kurių baigimo atestatai liudija įgijus pagrindinę kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti kvalifikuotą darbą. Visos profesinio mokymo programos derina tarpusavyje mokymąsi auditorijoje ir praktinį mokymą. Ši sistema abipusiai naudinga, nes mokiniai įgyja praktinės patirties, o įmonė gauna pridėtinę vertę, kurią sukuria naujas mokinys.

Olandijos profesinės mokyklos privalo sukurti ir taikyti kokybės užtikrinimo sistemas, kurios užtikrintų vidinio tvarkymosi gebėjimus, leistų nuolat stebėti mokymo ir mokymosi kokybę bei ištaisyti nustatytus trūkumus. Mokyklos turi reguliariai teikti mokymo kokybės ataskaitas ir kasmetines egzaminų kokybės bei rezultatų ataskaitas. Jos privalo skelbti savo įsivertinimo ataskaitos išvadas, į kurias įtraukiami ir jų politikos planai. Ši ataskaita yra prieinama plačiajai visuomenei.

Austrijoje profesinio mokymo programas siūlo profesinės mokyklos arba profesinės kolegijos, kurios pradedamos lankyti baigus aštuntąją klasę. Mokymo dalykų įvairovė, praktika mokymo dirbtuvėse ir įmonėse užtikrina moksleivių profesinį orientavimą, ruošia juos pirminio profesinio mokymo kelio ir būsimos karjeros pasirinkimui. Austrijos mokyklose diegiamos kokybės vadybos sistemos, pagrįstos kokybės vadybos standartu ISO 9001 arba EFQM (Europos kokybės vadybos fondo) modeliu. Nuo 2004 m. veikia profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema QIBB (Qalität in der Berufsbildung), kuri remiasi Europos bendrąja profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sąranga (CQAF).

Visos minėtos šalys turi ilgametę patirtį diegiant vidines kokybės užtikrinimo sistemas profesinėse mokyklose bei stebint šių mokyklų veiklos kokybės rodiklius. Tuo tarpu Lietuvoje tik pastaraisiais metais pradėtos diegti vidinės kokybės užtikrinimo sistemos profesinėse mokyklose  ir atlikti pirmieji profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės vertinimai. Remiantis Lietuvos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo koncepcija (2008), viena iš kokybės užtikrinimo priemonių yra mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­jų veik­los ko­ky­bės ver­ti­ni­mas, kuris iki šiol nėra pradėtas vykdyti ir nėra pakankamai reglamentuotas. Todėl įgyvendinant Europos kokybės užtikrinimo sistemos rekomendacijas, būtina sukurti efektyvią ir veiksmingą profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą, pagrįstą kitų Lietuvos švietimo sistemos grandžių, taip pat Europos valstybių profesinio mokymo kokybės vertinimo gerąja praktika. Siekiant įgyvendinti 2011-2020 m. Europos Sąjungos profesinio mokymo strategiją, Lietuvos visuomenė ir verslas taip pat turėtų aktyviai prisidėti kuriant patrauklesnę, lankstesnę, labiau prieinamą ir inovatyvią profesinio mokymo sistemą.

Literatūros šaltiniai

1.             Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo 2009/C 155/01, 2009 m. birželio 18 d.

2.             Europos Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. birželio 18 d.  Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo. Briuselis, 2014 m. sausio 28 d.

3.             Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo 2008/C 111/01, (EKS) 2008 m. balandžio 23 d.

4.             Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo 2009/C 155/02. 2009 m. birželio 18 d.

5.             2011-2020 m. Europos Sąjungos profesinio mokymo strategija. http://www.eutrio.be/files/bveu/Brugge_communique_EN.pdf

Naujausia

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis užtikrinant profesinio mokymo kokybę

2015.04.22

Dr. Dalius Serafinas, VU EF docentas, UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius

Švietimo kokybės užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, padedantis inicijuoti socialinius ir ekonominius pokyčius, gerinti asmens ir šalies gyvenimo kokybės rodiklius.

Eilę metų Europos Sąjungos profesinio rengimo politikoje nebuvo didelių iniciatyvų, lyginant su aukštuoju išsilavinimu ir Bolonijos procesu, tačiau 2002 metais Europos Komisijos ir 31 šalies ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, pasirašyta Kopenhagos deklaracija padėjo fundamentalų pagrindą Europos šalių bendradarbiavimui plėtojant vieningus profesinio mokymo prioritetus visoje Europoje. Kopenhagos proceso metu sukurti bendri Europos instrumentai, tokie kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS, 2008), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET, 2009), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET, 2009), nubrėžė aiškias profesinio mokymo politikos plėtojimo gaires, tačiau vieninga ir darni profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema Europoje vis dar yra ateities perspektyvoje.

Nacionalinis kokybės vadybos prizas – kelias į pripažinimą užsienio šalyse

2015.02.18

Pasauliui sparčiai keičiantis, tobulėjant technologijoms, kur kas svarbesniu aspektu tampa originalumas ir intelektualumas nei šalies dydis ir ištekliai. Lietuva negali sau leisti atsilikti nuo technologijų ir inovacijų maratono lyderių.