Subalansuotų rodiklių sistema („Balanced Scorecard”) - įmonės strateginis planas planavimo etape. Šis planas pagrindžia verslo idėją atsižvelgiant į visas permainas: įmonės strateginius tikslus, rodiklius, veiksmų planus tikslams pasiekti. Pagrindiniai „Balanced Scorecard” skirtumai nuo ankstesnių valdymo sistemų: kasdienių darbuotojų veiksmai suderinami su strateginiais planais, o organizacijų valdymas remiasi ne vien ekonominiais bei finansiniais rodikliais.
„Balanced Scorecard” sistemos autorių siūlymu, nustačius strategiją, vertėtų suskirstyti organizacijos rodiklius į 4 grupes (žr. 1 pav.):
- finansinių rodiklių grupę;
- klientų rodiklių grupę;
- procesų gerinimo rodiklių grupę;
- žmogiškųjų resursų tobulinimo rodiklių grupę.
1 pav. „Balanced Scorecard” sistema (bazinis modelis verslo organizacijai)
Šios keturios rodiklių grupės parodo, kodėl sistema turi tokį pavadinimą - išoriniai rodikliai, skirti akcininkams (ar steigėjams) bei klientams, yra subalansuoti su vidiniais, procesų bei inovacijų, mokymosi ir augimo rodikliais. Galutinių rezultatų rodikliai yra subalansuoti su darančiais įtaką ateities rezultatams. Visos keturios rodiklių grupės turi būti susijusios priežasties - pasekmės ryšiais. Laiku ir kokybiškai įgyvendinti procesai padidina klientų pasitenkinimą, o tai turi įtakos organizacijos gaunamam pelnui. „Balanced Scorecard" metodikos koncepcija yra paversti strateginius planus į tikslų ir operatyvinių veiksmų sistemą.
„Balanced Scorecard“ sistemos nauda:
- strategijos įvertinimas, reikalingų korekcijų atlikimas;
- atotrūkio panaikinimas tarp strateginių tikslų ir kasdieninės veiklos;
- suinteresuotųjų šalių poreikių bei lūkesčių identifikavimas ir patenkinimas;
- konkrečių projektų vykdymo tikslingumo įvertinimai;
- vidinių procesų optimizavimas.
Balanced Scorecard sistemą galima diegti visų tipų, tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių organizacijoms. Kurdama savo subalansuotų rodiklių sistemą, organizacija turi atsižvelgti į steigėjų/dalininkų analizę bei veiklos logiką.