Aplinkosaugos (ISO 14001) vadybos sistemos įgyvendinimas 

Kvalitetas įgyvendina vadybos sistemas pagal Europos universitetų asociacijos (EUA) aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires. 

2003 m. rugsėjo 19 dienos oficialiame Berlyno pranešime Bolonijos deklaraciją pasirašiusios valstybės kreipėsi į ENQA, kad „ši, bendraudama su EUA, EURASHE ir ESIB, sukurtų bendras kokybės užtikrinimo nuostatas, procedūras ir gaires, išnagrinėtų, kaip sukurti tinkamą ekspertinio vertinimo sistemą, taikytiną kokybes užtikrinimo ir/ar akreditavimo agentūroms, ir per Bolonijos tolesnės veiklos grupę pateiktų ataskaitą ministrų susitikimui 2005 m. Ministrai taip pat paprašė ENQA „atitinkamai atsižvelgti ir į kitų kokybės užtikrinimo agentūrų ar asociacijų patirtį".

ENQA įvertino šią galimybę prisidėti prie Europos kokybės užtikrinimo plėtros ir Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimo.

Į šį darbą įsitraukė įvairios organizacijos ir suinteresuotos šalys, pirmiausia dauguma ENQA narių. Jie dalyvavo darbo grupėse ir parengė pranešimų projektus, pristatytus ENQA Generalinės Asamblėjos susitikimuose 2004 m. birželį ir lapkritį. Veliau prisijungė Europos universitetų asociacija (EUA), Europos aukštojo mokslo institucijų asociacija (EURASHE), Europos nacionalinės studentų sąjungos (ESIB) ir Europos Komisija, reguliariai dalyvavusios E4 grupės susitikimuose. Rengti dokumentus taip pat padėjo kiti tinklai, tokie kaip Europos akreditavimo konsorciumas (ECA) ir Vidurio bei Rytų Europos kokybės užtikrinimo agentūrų tinklas (CEE Network).

Tokiu būdu atsirado dokumentas „Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės" (Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area). Toliau tekste naudojama Europoje priimta šio dokumento abreviatūra ESG. Šis dokumentas
2005 m. buvo priimtas Bergeno ministrų susitikime ir buvo pateiktas kaip Bergeno komunikato priedas. ESG sudaro įvadas ir trys dalys:

• Europos nuostatos ir gairės vidiniam aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimui (European standards and guidelines for internal quality assurance within higher education institutions).
• Europos aukštojo mokslo išorinio kokybės užtikrinimo nuostatos (European standards and guidelines for the external quality assurance of higher education institutions).
• Europos nuostatos išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms (European standards for external quality assurance agencies).

Pagrindinės ESG išvados ir rekomendacijos:

• Numatoma, kad bus suformuluotos Europos nuostatos siekiant užtikrinti vidinę ir išorinę kokybę, taip pat ir išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms.
• Tikimasi, kad Europos kokybės užtikrinimo agentūros bus periodiškai įvertinamos kas penkeri metai.
• Išskirtinis dėmesys bus skiriamas subsidiarumo principui, derinant jį su ekspertiniu vertinimu nacionaliniu lygiu, kai tai įmanoma.
• Numatoma sukurti Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.
• Europos registro komitetas veiks kaip slenkstis įtraukiant agentūras į registrą.
• Bus sukurtas Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo patariamasis forumas.

Įgyvendinus šias rekomendacijas:

• Europos aukštojo mokslo erdvėje kokybės užtikrinimo darnos bus siekiama taikant priimtas nuostatas ir gaires.
• Aukštosios mokyklos ir kokybės užtikrinimo agentūros visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje galės naudotis bendromis kokybės užtikrinimo gairėmis.
• Registras padės atpažinti profesionalias ir patikimas kokybės užtikrinimo agentūras.
• Bus sustiprintos kvalifikacijų pripažinimo procedūros.
• Padidės kokybės užtikrinimo agentūrų veiklos patikimumas.
• Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo patariamasis forumas padės agentūroms ir kitoms suinteresuotoms šalims (tarp jų ir aukštosioms mokykloms, studentams bei darbo rinkos atstovams) keistis nuomonėmis bei pasidalinti patirtimi.
• Padidės aukštųjų mokyklų ir agentūrų tarpusavio pasitikėjimas.
• Bus skatinamas abipusis pripažinimas.

ESG yra pagrįstos tam tikrais vidinės ir išorinės kokybės užtikrinimo principais:

• aukštojo mokslo teikėjai atsako už paslaugų kokybę bei jos užtikrinimą;
• būtina rūpintis visuomenės suinteresuotumu aukštojo mokslo kokybe bei nuostatomis;
• visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje turi būti tobulinama studijų programų kokybė, atsižvelgiant į studentų ir kitų suinteresuotų šalių poreikius;
• turi būti sukurta tam tikra organizacinė struktūra, kuri užtikrintų studijų programų vykdymą bei tobulinimą;
• kokybės užtikrinimo procesuose labai svarbu skaidrumas ir išorinis vertinimas;
• aukštosiose mokyklose turi būti kuriama palanki aplinka kokybei užtikrinti;
• turi būti skatinama aukštųjų mokyklų atskaitomybė, ypač atskaitomybė už valstybinį ir privatų finansavimą;
• kokybės užtikrinimas atskaitomybės tikslu yra visiškai suderinamas su kokybės užtikrinimu tobulinimo tikslu;
• aukštosios mokyklos turi gebėti parodyti kokybę tiek savo šalyje, tiek tarptautiniu lygiu;
• veikimo būdai neturėtų slopinti įvairovės ir naujovių.

Europos kokybės vadybos fondas (EKVF) (angl. European Foundation for Quality Management) yra ne pelno siekianti organizacija. Šio fondo misija - būti stabilaus tobulumo varomąja jėga Europoje, o vizija - pasaulis, kuriame Europos organizacijos pranoktų kitas.

Įvertinimas atliekamas pagal EKVF tobulumo modelį, organizacijos palyginamos pagal 9 elementus. Jie yra skirstomi į du blokus: pirmieji 5 skirti VKV (visuotinės kokybės vadybos) įgyvendinimo lygiui tirti t.y. būdai (prielaidos) kaip rezultatai yra siekiami, o likę 4 - padeda įvertinti pasiektus rezultatus, jų gerėjimą įgyvendinant VKV. Skaičiai modelio blokuose rodo didžiausią balų skaičių kurį galima gauti pagal kiekvieną kriterijų ir procentus nuo visos galimos balų sumos. Skliaustuose pateiktos EKVF tobulumo modelio 2010 palengvintos proporcijos. Galimybės ir rezultatai vertinami po 50%.

Taigi kriterijai yra šie:

1.      Vadovavimas 100-10%, (10%) - vertinama vadovų elgsena, kaip jie sugeba įkvėpti darbuotojus, juos motyvuoti ir taip vesti organizaciją į visuotinę kokybę;

2.      Žmonės / personalo valdymas 90-9%, (10%) - ar panaudojamas darbo jėgos potencialas nuolatiniam verslo tobulinimui;

3.      Politika ir strategija 80-8%, (10%) - vertinama ar politika ir strategija pagrįsta tinkama informacija, ar ji remiasi visuotinės kokybės koncepcija, ar reguliariai atnaujinama;

4.      Partnerystė ir ištekliai 90-9%, (10%) - išteklių panaudojimo, išsaugojimo klausimai;

5.      Procesai 140-14%, (10%) - lemiančių verslo sėkmę procesų nustatymas ir jų analizė;

6.      Žmonių rezultatai 90-9%, (10%) - ką organizacija padarė norėdama užtikrinti darbuotojų motyvaciją, pasitenkinimą darbu;

7.      Vartotojų rezultatai 200-20%, (15%) - kaip vartotojai suvokia organizacijos prekes, paslaugas ir ar jie jaučiasi patenkinti jomis;

8.      Visuomenės / socialiniai rezultatai 60-6%, (10%) - bendruomenės požiūris į organizacijos daromą įtaką visuomenei;

9.      Pagrindiniai veiklos rezultatai 150-15%, (15%) - lyginama ką organizacija pasiekė lyginant su planuotais finansiniais verslo uždaviniais.

EKVF tobulumo modelis:

Bendrojo vertinimo modelis (BVM)

Bendrojo vertinimo modelis yra kokybės vadybos metodas, parengtas vadovaujantis Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modeliu (EFQM) ir Vokietijos Valdymo mokslų universiteto parengtu Speyer modeliu. Šis modelis remiasi prielaida, kad puikūs organizacinės veiklos, į piliečius/klientus orientuoti rezultatai, darbuotojų ir poveikio visuomenei rezultatai yra pasiekiami per vadovų veiklą valdant strategiją ir planavimą, žmones, partnerystes ir išteklius bei procesus. Modelis suteikia galimybę vienu metu į organizaciją pažvelgti iš skirtingų pusių, atlikti holistinę organizacijos veiklos analizę.

Pagrindinis tikslas ir parama šiam tikslui įgyvendinti
BVM yra nesudėtinga priemonė, padedanti Europos viešojo sektoriaus organizacijoms naudojantis kokybės vadybos metodais tobulinti veiklą. Tai yra įsivertinimo metodas, savo turiniu artimas daugumai visuotinės kokybės vadybos modelių, ypač Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modeliui, bet pritaikytas būtent viešojo sektoriaus organizacijoms ir atsižvelgiantis į esminius jų skirtumus.

BVM siekiama keturių tikslų:
1.    Pristatyti viešajam administravimui visuotinės kokybės vadybos principus ir laipsniškai su jais supažindinti, naudojant įsivertinimą ir perėjimą nuo dabar paplitusio veikimo „Planuok, Daryk“ prie viso kokybinio ciklo „Planuok, Atlik, Tikrink, Koreguok“.
2.    Skatinti viešojo sektoriaus organizacijas įsivertinti, kad geriau save pažintų ir susitartų dėl tobulinimo veiklos.
3.    Jungti įvairius kokybės vadybos modelius.
4.    Palengvinti viešojo sektoriaus organizacijų lyginamąją analizę.

Šiems tikslams pasiekti yra parengti šiame leidinyje pristatomi keli komponentai: 9 kriterijų struktūra, 28 daliniai kriterijai su pavyzdžiais ir patarimais, kurie yra atrinkti ir pritaikyti Lietuvos realijoms; vertinimo lentelės galimybių ir rezultatų kriterijams, įsivertinimo gairės, lyginamosios analizės projektai ir terminų žodynas.    

Tikslinė organizacijų grupė
BVM sukurtas taikyti visame viešajame sektoriuje, viešojo sektoriaus organizacijose regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygiais. Jis gali būti taikomas įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kaip reformos sisteminės programos dalis arba kaip pagrindas nustatant tobulinimo veiksmus konkrečioje organizacijoje. Kartais, ypač didelėse organizacijose, įsivertinimas gali būti atliekamas organizacijos dalyje, pavyzdžiui, pasirinktame skyriuje ar departamente.

Metodo prisitaikymas
Kadangi BVM yra visuomeninė nuosavybė, jį kiekviena organizacija gali naudoti savo nuožiūra, tačiau yra rekomenduojama laikytis pagrindinių privalomų elementų: 9 kriterijų, 28 dalinių kriterijų ir vertinimo sistemos. Pavyzdžiai ir įsivertinimo procesas, kaip aprašyta naudojimo gairėse, nėra privalomi, tačiau yra rekomenduojama atsižvelgti į pagrindinius gairių elementus.  

EQUIS standartas

EQUIS akreditacijos vertinimą atlieka EFMD – tarptautinė Briuselyje įsikūrusi asociacija, vienijanti daugiau nei 730 narių iš 82 valstybių. Akredituojant yra vertinama visos institucijos bei jos padalinių veikla – studijų programos, moksliniai ir taikomieji tyrimai, vadovų mokymai, paslaugos bendruomenei, tarptautiškumas, studentų bei dėstytojų kompetencijos, resursai ir ryšys su verslo bendruomene. Šiuo metu EQUIS akreditaciją turi 130 mokslo ir studijų institucijų visame pasaulyje, kurios  sudaro vadybos ir verslo administravimo aukštųjų mokyklų elitą.

Daugiau apie EQUIS akreditaciją: http://www.efmd.org/index.php/accreditation-/equis/what-is-equis

EPAS modelis

Pritaikant EFQM tobulumo modelį aukštojo mokslo gerinimo srityje, Europos kokybės vadybos fondas parengė tarptautinį kokybės vadybos modelį EPAS, skirtą verslo (vadybos ir ekonomikos) studijoms.  EPAS modelio elementai pateikti šiame paveiksle:

CEEMAN tarptautinė kokybės akreditacija