Gyvenimo kokybė - verslo įmonių pjūvis

Maloniai kviečiame skaityti Birutės Vilčiauskaitės straipsnį komandinio darbo tema. Plačiau →

80/20 PRINCIPAS. I DALIS – ĮVADAS IR VERSLO PJŪVIS

2010.09.30. Pagal Donatos Jaglinska ir Aurelijos Graužinytės rašto darbą „80/20 principas“

Knygos „80/20  principas: kaip mažesnėmis pastangomis daugiau pasiekti“ autoriaus Richardo Kocho teigimu, šiuo principu ne tik gali, bet ir turi vadovautis kiekvienas protingas žmogus, kiekviena organizacija. To argumentacija skamba labai optimistiškai: 80/20 principas gali padėti mažesnėmis pastangomis pasiekti efektyvesnių tiek asmeninių, tiek bendrų rezultatų, organizacijoms - didinti pelningumą, gerinti paslaugų kokybę bei didinti jų kiekį, kartu sumažinant kaštus, o žmogui - tapti laimingesniu. Pasak Richardo Kocho, principo vertė slypi jo prieštaringume paprasčiausiai intuicijai: mes linkę darbuotojus vertinti vienodai, manyti, kad visi mūsų klientai tokie patys, o kiekviena diena ar metai vienodai svarbūs, t.y. mes linkę mąstyti 50/50 principu arba, kitaip tariant, subalansuotai. Toks mąstymas neatitinka realybės – 50% priežasčių labai retai kada sudaro 50% rezultatų ir pan. Vadinasi, 80/20 principo suvokimas leidžia geriau suprasti, kas vyksta aplink mus, o jo įgyvendinimas – savojo mąstymo bei veiksmų keitimo procesas – pasiekti, kad tas aplinkinis pasaulis taptų efektyvesnis. [5, p. 16]. Aišku, vien principo žinojimas nepagerins mūsų gyvenimo, tam reikia jį suprasti, patikėti juo bei realiai, taikyti priimant sprendimus versle ir asmeniniame gyvenime. Plačiau →

Nuolatos organizacijos grumiasi nuožmioje konkurencinėje kovoje siekdamos tvaraus ir pelningo augimo. Jos visais būdais siekia konkurencinio pranašumo, kovoja dėl rinkos dalies ir stengiasi išsiskirti iš kitų. Kuriamos įvairios konkuravimo strategijos.

Organizacijos norėdamos išlikti, turi pasitelkti naujausias  visuomenės plėtros koncepcijas bei pažangiausią patirtį. Pažangos ir nuolatinio tobulėjimo harmonijos padės pasiekti:                     

• darnaus vystymo koncepcija;
• visuotinės kokybės vadybos filosofija ir metodai;

Šiame straipsnyje plačiau aptarsime visuotinės kokybės vadybos sritį ir pagrindinių kokybės vadybos teorijos pradininkų principus. Plačiau →

Į BENDROVES GRĮŽTA MOTYVACIJOS PRIEMONĖS

2010.09.09. veidas.lt straipsnis

Sunkmetį ištvėrę lojalūs ir įmonei reikalingi darbuotojai jau vėl gali tikėtis savo darbdavių paskatinimo. Personalo valdymo specialistai pastebi, kad į įmones grįžta darbuotojų motyvaciją didinančios priemonės. Plačiau →

PASLAUGŲ KOKYBĖS KONCEPCIJA IR JOS TAIKYMAS PASLAUGŲ ĮMONĖJE (II dalis)

2.1 SERVQUAL metodika

SERVQUAL metodika yra naudojama įvertinti, kaip klientai suvokia paslaugų kokybę. Jos pagrindą sudaro penki anksčiau (praeitos savaitės straipsnyje) minėti paslaugų kokybės požymiai, kuriais remiantis yra palyginama kliento laukiama kokybė, siejama su idealiu paslaugos teikėju, su konkrečiai patirta kokybe. Plačiau →

PASLAUGŲ KOKYBĖS KONCEPCIJA IR JOS TAIKYMAS PASLAUGŲ ĮMONĖJE (I dalis)

Jau keletą dešimtmečių atliekamų paslaugų kokybės tyrimų gausa bei jų dėka sukurtų paslaugų kokybės modelių ir susiformavusių požiūrių įvairovė leidžia geriau suvokti kokybės fenomeną. Paslaugų kokybės koncepcijos sudėtingumas kyla iš komplikuotos paslaugų prigimties - neapčiuopiamumo, teikimo ir vartojimo momentų sutapimo bei teikėjo ir vartotojo sąveikos. Be to, paslaugų kokybės samprata formuojama tiek vartotojo, tiek teikėjo požiūriu, todėl svarbu, jog jų suvokiamas požiūris į kokybę sutaptų. Tik tokiu atveju paslaugų kokybė atitiks kiekvieno poreikius ir sąlygos abipusę naudą.

Taigi paslaugų įmonė, žinodama, kas nulemia paslaugų kokybę, kokiais aspektais remiantis kokybė yra vertinama bei kokios priemonės leistų ją pagerinti, gali puikiai valdyti teikiamų paslaugų kokybę ir taip padidinti savo veiklos sėkmę. Plačiau →

ES APLINKOSAUGINIS ŽENKLAS „ES-GĖLĖ"

2010.08.10. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Šiuo straipsniu tęsiame praeitos savaitės straipsnio "Aplinkosauginių ženklų naudojimas Lietuvoje ir ES" temą, detaliau apžvelgdami Europos sąjungos aplinkosauginį ženklą (paveikslas kairėje). Europos Sąjungos „Gėlė" - tai regioninis aplinkosauginis ženklas, kuriam teisinė bazė buvo pradėta kurti 1992 metais. Šis ženklas yra suteikiamas produktams, išskyrus maisto ir farmacijos gaminius bei gėrimus.

„ES-gėlę" yra rekomenduojama suteikti tik tiems gaminiams, kurių apyvarta yra didelė, kurie visuose savo gyvavimo cikluose mažai kenkia aplinkai, ir yra skirti vartotojui, o ne pramoniniam naudojimui. Plačiau →

APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ NAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES

2010.08.02. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Šiame straipsnyje apžvelgsime aplinkosauginių ženklų specifiką ir svarbą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje.

Aplinkai nepavojingo gaminio ženklas (ANGŽ) - tai, visų pirma, grafinis simbolis, pateikiamas gaminio etiketėje, kaip informacija vartotojui apie kokybiškesnę ir „švaresnę" gamtos atžvilgiu prekę, informuoja jog produkto gamyboje prioritetas teikiamas taupiam gamtos išteklių naudojimui bei švaresnėms gamybos technologijoms, t.y. aplinkos saugojimui.  Dažnai tokia informacija gali būti naudojama reklamoje, tokiu būdu tikintis išskirti gaminį iš kitų tos pačios grupės produktų bei padidinti jo konkurencingumą ir paklausą. Plačiau →

APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS

2010.07.26. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Organizacijoms įgyvendinant veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemą, apimančią visus įmonės valdymo bei veiklos elementus, paprastai remiamasi vadybos sistemos standartu ISO 14001 ir EMAS reglamentu. Pastarasis paplitęs Europoje, jame kur kas griežčiau vertinama pagal aplinkosaugos parametrus, tad neatsitiktinai EMAS sunkiau  "pasklinda" ir Lietuvoje. Plačiau →

EUROPOS RINKA SU "CE" ŽENKLU - JŪSŲ RINKA

2010.07.19. Europos komisija

Dažnai matome, kad mūsų perkami produktai yra pažymėti CE ženklu. Ar žinome, ką jis iš tikrųjų reiškia? Išsikėlusi šūkį „Europos rinka su CE ženklu – jūsų rinka!“, Europos Komisija pradeda informavimo kampaniją. CE ženklas rodo, kad gaminys atitinka visus ES teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl juo gali būti prekiaujama visoje ES. Žymėdamas gaminį CE ženklu, gamintojas patvirtina, kad produktas atitinka visus reikalavimus, ypač tuos, kuriais siekiama užtikrinti, kad nekiltų pavojaus sveikatai, saugai ir aplinkai. Teisiniai ir ekonominiai atitikties reikalavimų nesilaikymo padariniai tokie dideli, kad nuo šių teisės aktų pažeidimų tai atgrasins daug įmonių. Kampanija pirmiausia skiriama ūkio subjektams, ja siekiama juos geriau informuoti apie CE ženklą ir didinti jų supratimą. Plačiau →

"BENCHMARKING" - GERIAUSIOS PRAKTIKOS SIEKIMO METODAS

2010.07.07. Parengta pagal Karinos Adomavičiūtės rašto darbą ""Benchmarking" - geriausios praktikos siekimo metodas". 

Stiprėjant konkurencijai pasaulyje, vis daugiau kompanijų persvarsto savo verslo galimybes, ieško naujų šaltinių vartotojų poreikiams patenkinti bei produktų konkurencingumui didinti. Tai sunku padaryti nežinant, kokia praktika vienoje ar kitoje srityje yra geriausia, t.y nežinant, kaip vienu ar kitu atveju elgiasi tie, kuriems sekasi geriausiai. Geriausios praktikos siekimas (ang. benchmarking) kaip tik ir yra ta priemonė, kuri padeda įvertinti tiek konkurento, tiek savo galimybes ir pasiekti didesnį efektyvumą ir produktyvumą tiek procesų, tiek ir rezultatų atžvilgiu.

Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausios praktikos siekimo metodo (angl. benchmarking) esminius bruožus. Plačiau →

TURIZMO PASLAUGŲ KOKYBĖS VEIKSNIAI

2010.06.29. Parengta pagal Valdo Radicko rašto darbą "Turizmas ir turizmo paslaugų kokybės valdymas Lietuvoje". 

Šiandien, kai paslaugų sektorius yra sparčiausiai auganti ekonomikos šaka, turizmas įgauna ypatingą reikšmę. Būtent jis turi didžiausią augimo potencialą daugelyje šalių (tarp jų yra ir Lietuva). Turizmas tampa prioritetine veikla valstybės valdymo organams ne tik todėl, kad teikia dideles pajamas, bet ir todėl, kad sukuria labai daug darbo vietų. Taigi, turizmas yra skatintinas reiškinys dėl visų jo teikiamų ekonominių pranašumų.

Šiame straipsnyje glaustai aptariamas kokybės gerinimo organizavimas, valdymas, turizmo paslaugų kokybės kriterijai, darbuotojų vaidmuo gerinant turizmo paslaugų kokybę bei turizmo politikos formavimas. Plačiau →

Organizacijos kokybės ir sėkmės darnus vystymas

2010 m. viduryje įsigalioja svarbi kokybės vadybininkams naujovė - tarptautinis standartas ISO 9004:2010. Vadyba, nukreipta į darniąją organizacijos sėkmę - kokybės vadybos požiūris (angl. ISO 9004:2010. Managing for the sustained success of an organization - a quality management approach). Ši nauja efektyvios vadybos priemonė ir metodologija nukreipta į organizacijos darniojo kokybės vystymo ir sėkmės vadybą. Ji remiasi visuotinės kokybės vadybos principais ir doktrina. Plačiau →

KOKYBĖS VADYBOS APRĖPTIES PLĖTRA. III dalis

2010.03.29. Autorius: habil. dr., profesorius Juozas Ruževičius

Lietuvos kokybės sertifikavimo sistema

Mūsų šalies organizacijų ir produktų sertifikavimo sistema apibendrinta 5 pav. Be „tradicinių" kokybės (ISO 9001) ir aplinkosaugos (ISO 14001) vadybos sistemų Lietuvos įmonės diegia ir kitas sistemas - ISO/TS 16949, ISO 22000, BRC Global Standard, DS 3027, SA 8000, OHSAS, RVASVT ir kt. ISO/TS 16949 sistema apjungia QS 9000 (JAV), EAQF (Prancūzija), VDA6.1 (Vokietija) ir AVSQ (Italija) automobilių ir jų dalių kokybės modelių reikalavimus.

Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumas parengė maisto standartus, pagal kuriuos yra sertifikuojami maisto produktų gamintojai ir tiekėjai. Todėl ir mūsų šalies organizacijoms, tiekiančioms minėtus produktus į kai kuriuos regionus bei prekybos tinklus, tenka diegti BRC Global Standard sistemas. Jos apjungia 4 maisto saugos kokybės užtikrinimo aspektus:

1) RVASVT (angl. HACCP) maisto saugos reikalavimus;

2) bendrąją kokybės vadybą;

3) įmonės aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimą;

4) produktų ir procesų kokybės valdymą. Plačiau →

KOKYBĖS VADYBOS APRĖPTIES PLĖTRA. II dalis

2010.03.21. Autorius: habil. dr., profesorius Juozas Ruževičius

Kokybės vertybinės orientacijos

Vertybinės kokybės orientacijos (nacionalinės, religinės, valstybės ir vietos valdžios institucijų, rinkos dalyvių, vartotojų) ir kokybės kultūra yra itin svarbūs kaip pasauliniame ekonominiame bendradarbiavime ir prekyboje, taip ir tarptautiniame žmonių bendravime - verslo, mokslo ir asmeniniame lygmenyje. Vertybinės kokybės orientacijos pasireiškia skirtingais aspektais - vartotojų preferencijose, tam tikrų metodų ir vadybos sistemų panaudojime, skirtingame prekių ir paslaugų vartojime, jų asortimente, skirtingose verslo vaišių tradicijose ir kt. Plačiau →

KOKYBĖS VADYBOS APRĖPTIES PLĖTRA. I dalis

Šio straipsnio tikslas - identifikuoti tarptautinės ekonomikos plėtros ir globalizacijos procesų sąlygojamus naujus kokybės aprėpties aspektus, identifikuoti kokybės, saugos ir aplinkosaugos vadybos priemonių tarptautinę tipologiją, išanalizuoti jų diegimo raidą mūsų šalyje ir tarptautiniame kontekste bei suformuluoti veiksmingesnio jų taikymo ir kokybės vadybos plėtotės viešėjame sektoriuje įžvalgas. Plačiau →

2010.02.15. Pagal Ronaldos Banevičiūtės rašto darbą "KOKYBĖS VADYBOS STANDARTŲ ŠEIMA IR JŲ ĮTAKA VERSLUI" ir Salvijos Stulgytės rašto darbą "ISO-9000 standartai"

Sąvokos - "kokybė", "kokybės vadyba", "ISO", "kokybės vadybos sistema" - Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse nėra naujos, tačiau įgauna vis didesnę svarbą. Siekiant skatinti tarptautinę prekybą, technologinį progresą, mažinti tarp šalių susidariusias technines kliūtis bei tobulinti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę yra rengiami tarptautiniai standartai.

Šiame straipsnyje paliesime šiuos ISO 9000 standartų klausimus:

1)      kokybės vadybos standartų raidos istorija;

2)      kokybės vadybos standartų turinys bei paskirtis;

3)      kokybės vadybos sistemos diegimo bei sertifikavimo procedūros;

4)      kokybės vadybos standartų privalumai ir trūkumai. Plačiau →

KOKYBĖS APDOVANOJIMAI PASAULYJE IR LIETUVOJE

2010.02.12. Pagal Eglės Vektarytės rašto darbą "Kokybės apdovanojimai"

Daugelis pasaulio šalių labai svarbiu ūkio plėtros veiksniu laiko šiuolaikinių kokybės vadybos metodų taikymą organizacijų veikloje. Gera kokybės vadybos sistema padeda įmonei pasiekti geresnių rezultatų bei nuolat tobulėti. Pasaulio šalys siekdamos, kad jų nacionalinės organizacijos nuolat gerintų savo veiklą ir rezultatus, sužinotų apie naujus kokybės valdymo metodus bei juos pritaikytų savo veikloje, organizuoja kokybės vadybos pasiekimų varžybas, kuriose dalyvauja įvairios organizacijos pagal gerai parengtus modelius ir taisykles. Tokių konkursų prasmė yra ne tik garbingas prizas už vadybą, bet ir įmonės tobulinimo gairės, atskleistos savianalizės metu ir nepriklausomų ekspertų vertinimuose.

Šiame straipsnyje apžvelsime keletą kokybės apdovanojimų: Japonijos nacionalinį kokybės apdovanojimą - „Demingo prizą", „Malcolm Baldrige" apdovanojimą, Europos kokybės apdovanojimą ir Lietuvos nacionalinį kokybės prizą. Plačiau →

2010.02.08. Pagal  Rimos Tamošiūnienės, Olgos Savčuk straipsnį.

Paskutiniais metais ypatingą ir vis didėjančią svarbą įgyja įmonių rizikos valdymas bei jo efektyvumo klausimas. Šiandieninėje sudėtingoje, dinamiškoje ir sparčiai kintančioje verslo aplinkoje yra daugiau galimybių, tačiau taip pat daugiau rizikos. Rizika staigi, netikėta ir gali padaryti negrįžtamą poveikį; rizikos šaltinius vis sunkiau numatyti. Įmonės yra priverstos nustatyti visas rizikos, veikiančias jų veiklą, rūšis, kartu informuoti visuomenę apie įdiegtas rizikos valdymo priemones ir jų efektyvumą. Plačiau →

PIRMA KOKYBĖ, PELNAS - PASKUI

2010.01.28. vz.lt

Vadybos sistemų teikiama nauda, į ką atkreipti dėmesį bei ką svarbu žinoti diegiant vadybos sistemą, kaip išvengti klaidų ir blogos praktikos jas diegiant? Siūlome glaustai susipažinti su šiais klausimais Rasos Dževeckytės „Verslo žinių" straipsnyje: „Pirma kokybė, pelnas - paskui“.