Kokybės vadybos koncepcija nuolat tobulinama, stebima kokybės vadybos skvarba į visas gyvenimo sritis, todėl Kvalitetas kas metus įgyvendina po kelias naujoves, ir su jomis susijusius iš esmės naujus projektus. Projektų naujumas ir kompleksiškumas pripažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse.

Veiklos pradžioje didesnis dėmesys buvo skiriamas techniniams ir technologiniams kokybės užtikrinimo aspektams, o šiuo metu labiau gilinamasi į tai, kaip pagerinti sąveiką tarp aplinkos, infrastruktūros, procesų ir žmogaus. Nuo 2009 metų buvo pakoreguota Kvaliteto misija, kuri dabar skamba paprastai - gyvenimo kokybė!

Vykdydami savo pagrindinę misiją – aktyviai gerinti gyvenimo kokybę – įgyvendiname šias veiklas:
-    dalyvaujame gerinant aukštojo mokslo ir studijų kokybę (VU, VGTU, LŽŪU, VU TVM, TTVAM, VKK ir kitose aukštosiose mokyklose),
-    įgyvendiname kokybės vadybos sistemas verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose,
-    dalyvaujame valstybės valdymo tobulinimo veikloje
-    nuolat šviečiame visuomenę gyvenimo kokybės klausimais (žr. rubriką „Gyvenimo kokybė“).

Kvalitetas vykdo tokius projektus:
•    inovatyvių vadybos metodų diegimas;
•    vadybos sistemų integravimas (CRM, IT finansų ir procesų valdymo, ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001, SA 8000, ISO 22000, BRC, IFS, GMP ir kitų);
•    organizacijų veiklos efektyvumo gerinimas;
•    inovatyvių mokymo ir mokymosi metodų kūrimas ir vystymas;
•    darbuotojų ir susijusių asmenų socialinės gerovės kėlimas;
•    maisto saugos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų įgyvendinimas.

Projektų metu orientuojamasi į visų dalyvaujančių asmenų grupių (darbuotojų, klientų, tiekėjų, valstybės, visuomenės, savininkų)  interesų suderinimą, sukuriant didesnę veiklos pridėtinę vertę. Sukurtos vadybos sistemos pagalba dalis pridėtinės vertės investuojama į darbuotojų gerovę, kompetenciją, aplinką. Taip motyvuojame žmones, sužadiname ir nukreipiame savo energiją bendrų tikslų pasiekimui.

Pagrindinė priežastis, nuo kurios priklauso mūsų konsultacijų sėkmė - organizacijos žmogus, jo vidinė etika. Todėl mes skiriame didelį dėmesį organizacijos žmogui, jo poreikiams, nuostatoms ir emociniam stabilumui, nuo ko priklauso tolimesnių rezultatų kokybė ir tęstinumas.

Pagrindinis UAB „Kvalitetas“ paslaugų tikslas – gerinti ESAMĄ ORGANIZACIJOS VADYBOS SISTEMĄ. Tai yra siekiama, kad darbuotojų mintys, žodžiai ir veiksmai virstų realiais rezultatais.

UAB „Kvalitetas“ nustatė ir stengiasi organizacijose mažinti šiuos barjerus, trukdančius pasiekti užsibrėžtų tikslų:

1.    Gerų minčių ir idėjų srauto apribojimai: kai darbuotojas negalvoja apie tai, kaip greitai ir kokybiškai atlikti reikalingas užduotis. Mintims apie kokybišką darbą ir jo rezultatus trukdo: informacijos ir gebėjimų stoka, baimės, kaltės, nepilnavertiškumo ir pan. jausmai, mintys apie asmenines problemas, intelektinė tinginystė, svajonės apie tai, ko dabar nėra (t.y. atotrūkis nuo čia ir dabar) ir pan. Šiam barjerui mažinti Kvalitetas kartu su partneriais praveda įvairius mokymus inovatyvaus mąstymo, lyderystės, asmenybės ugdymo, sisteminio mąstymo ir pan. mokymus; taip pat įgyvendinami atitinkamo darbuotojo atitinkamam darbui parinkimo ir jo kompetencijos gerinimo procesai kokybės vadybos sistemos apimtyje; nustatomi informacijos (skirtos sprendimams atlikti) gavimo šaltiniai.

2.    MINČIŲ / IDĖJŲ išraiškos barjerai: kai mintys nepasakomos, neužrašomos, nepavaizduojamos ar kitaip neišreiškiamos arba tai daroma netiksliai, nepakankamai. Galimos priežastys – kalbos žinios, apibūdinimo raštu, grafika, vaizdinais, gestais ir pan. gebėjimai; pavyzdžiui, dažnai girdimas teiginys „dirbk kokybiškai“ neteikia tikslios informacijos. Taip pat stiprūs barjerai – nenoras dalintis mintimis, veikiantys kompleksai. Pravedami mokymai komunikacijos gerinimo temomis, diegiamos arba gerinamos motyvacijos sistemos; formuluojama ir komunikuojama organizacijos misija / prasmė.

3.    Informacijos nuostoliai perdavimo metu: šiuo atveju daug lemia perdavimo technikos ir technologijos, kurių efektyvumas skiriasi, priklausomai nuo informacijos gavėjo, nuo perdavimo momento (t.y. koks yra gavėjo pasirengimas gauti informaciją) ir laiko dienos, savaitės, mėnesio ir t.t. bėgyje (kinta dėmesio „aštrumas“). Dirbama tiesiogiai su žmonėmis, naudojant ugdomojo vadovavimo (angl. „coaching“) metodus; integruojamos CRM, projektų valdymo, procesų valdymo, panaudojant IT priemonės; diegiamos kokybės vadybos sistemos; įgyvendinamos efektyvių susirinkimų praktikos.

4.    Suvokimo / supratimo barjerai: kai informacijos gavėjas nesugeba atkoduoti, atrūšiuoti informacijos ir ją suintegruoti su turimom žiniom, kad susikurtų maksimaliai atitinkantį realybei vaizdą. Galimos priežastys – kalbos žinios, klausimosi, skaitymo, stebėjimo gebėjimai, įsitikinimai. Suformuotos svetimos intencijos, realybę iškreipiantys mąstymo stereotipai, išankstiniai vertinimai, nepatikrinus informacijos alternatyviais būdais. Pavyzdžiui, dažnai girdimas teiginys „aš jau žinau, kad nieko gero nesigaus iš šių pastangų“. Pravedami mokymai asmenybės ugdymo temomis; atliekamas individualus ugdomasis vadovavimas.

5.    Noro veikti barjeras: kai žmogus žino ir supranta, ką reikia daryti, tačiau nedaro. Galimos priežastys -  nemėgsta to darbo, nemato prasmės, nesusieja savo veiklos pasiekimų su gaunamu atlyginimu, apdovanojimais, tingi, nėra kitų stimulų – kolegų požiūrio, vadovo kontrolės, viešumo. Konsultacijų metu išsiaiškinama, kiek konkretus žmogus sukuria pridėtinės vertės organizacijai, atliekamas veiklų normavimas, gerinama veiklos planavimo ir atskaitomybės sistema, įgyvendinami rezultatų aptarimai susirinkimų metu.

6.    Veikimo barjerai: kai ilgai delsiama pradėti, arba pradėjus darbus daromos pertraukos, stabdomi projektai, procesai. Galimos priežastys – trūksta galių, biudžeto, valios, sveikatos ir pan. Konsultacijų metu analizuojamos pareigos ir atsakomybės, keičiama valdymo struktūra, derinami pareigybių aprašai, įgyvendinami pinigų srauto valdymo procesai, biudžetavimas ir kt.

7.    Veikla neduoda laukiamų rezultatų: dažnai girdime „viską darau žymiai geriau, nei anksčiau, tačiau rezultatai gaunami vis blogesni...“ . Tai dažniausiai susiję su tuo, kad vyksta pokyčiai išorėje, o ypač paaštrėja krizės sąlygomis. Konsultacijų metu kreipiamas didelis dėmesys strateginių sprendimų suformulavimui orientuojantis į rinkos segmentus, kurie pasiruošę mokėti už produktus, gerinami vadovybiniai procesai – strategijos formulavimas, tikslų iškėlimas, įgyvendinimo stebėsena.