Gyvenimo kokybė - visi straipsniai

Puslapis 2 iš 2

LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS STRAIPSNIAI GYVENIMO KOKYBĖS TEMATIKA

a) "Newsweek": Lietuva Baltijos valstybėse pirmauja pagal gyvenimo kokybę ir politinį klimatą (vz.lt straipsnis);

b)  P.Gylys: estai negyvena geriau nei lietuviai (Eglės Samoškaitės, www.DELFI.lt straipsnis).

ES APLINKOSAUGINIS ŽENKLAS „ES-GĖLĖ"

2010.08.10. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Šiuo straipsniu tęsiame praeitos savaitės straipsnio "Aplinkosauginių ženklų naudojimas Lietuvoje ir ES" temą, detaliau apžvelgdami Europos sąjungos aplinkosauginį ženklą (paveikslas kairėje). Europos Sąjungos „Gėlė" - tai regioninis aplinkosauginis ženklas, kuriam teisinė bazė buvo pradėta kurti 1992 metais. Šis ženklas yra suteikiamas produktams, išskyrus maisto ir farmacijos gaminius bei gėrimus.

„ES-gėlę" yra rekomenduojama suteikti tik tiems gaminiams, kurių apyvarta yra didelė, kurie visuose savo gyvavimo cikluose mažai kenkia aplinkai, ir yra skirti vartotojui, o ne pramoniniam naudojimui. Plačiau →

APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ NAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES

2010.08.02. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Šiame straipsnyje apžvelgsime aplinkosauginių ženklų specifiką ir svarbą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje.

Aplinkai nepavojingo gaminio ženklas (ANGŽ) - tai, visų pirma, grafinis simbolis, pateikiamas gaminio etiketėje, kaip informacija vartotojui apie kokybiškesnę ir „švaresnę" gamtos atžvilgiu prekę, informuoja jog produkto gamyboje prioritetas teikiamas taupiam gamtos išteklių naudojimui bei švaresnėms gamybos technologijoms, t.y. aplinkos saugojimui.  Dažnai tokia informacija gali būti naudojama reklamoje, tokiu būdu tikintis išskirti gaminį iš kitų tos pačios grupės produktų bei padidinti jo konkurencingumą ir paklausą. Plačiau →

APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS

2010.07.26. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Organizacijoms įgyvendinant veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemą, apimančią visus įmonės valdymo bei veiklos elementus, paprastai remiamasi vadybos sistemos standartu ISO 14001 ir EMAS reglamentu. Pastarasis paplitęs Europoje, jame kur kas griežčiau vertinama pagal aplinkosaugos parametrus, tad neatsitiktinai EMAS sunkiau  "pasklinda" ir Lietuvoje. Plačiau →

EUROPOS RINKA SU "CE" ŽENKLU - JŪSŲ RINKA

2010.07.19. Europos komisija

Dažnai matome, kad mūsų perkami produktai yra pažymėti CE ženklu. Ar žinome, ką jis iš tikrųjų reiškia? Išsikėlusi šūkį „Europos rinka su CE ženklu – jūsų rinka!“, Europos Komisija pradeda informavimo kampaniją. CE ženklas rodo, kad gaminys atitinka visus ES teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl juo gali būti prekiaujama visoje ES. Žymėdamas gaminį CE ženklu, gamintojas patvirtina, kad produktas atitinka visus reikalavimus, ypač tuos, kuriais siekiama užtikrinti, kad nekiltų pavojaus sveikatai, saugai ir aplinkai. Teisiniai ir ekonominiai atitikties reikalavimų nesilaikymo padariniai tokie dideli, kad nuo šių teisės aktų pažeidimų tai atgrasins daug įmonių. Kampanija pirmiausia skiriama ūkio subjektams, ja siekiama juos geriau informuoti apie CE ženklą ir didinti jų supratimą. Plačiau →

MAISTO SAUGA IR KOKYBĖ

2010.07.14.

Atėjus karščio bangai į Lietuvą, aktualiu klausimu tapo maisto laikymo sąlygos, žymiai išaugo rizika apsinuodyti maistu, sugedusiu dėl karščio. Kviečiame skaityti žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ numerį 2007 Nr. 11, skirtą Maisto saugai ir kokybei.

"BENCHMARKING" - GERIAUSIOS PRAKTIKOS SIEKIMO METODAS

2010.07.07. Parengta pagal Karinos Adomavičiūtės rašto darbą ""Benchmarking" - geriausios praktikos siekimo metodas". 

Stiprėjant konkurencijai pasaulyje, vis daugiau kompanijų persvarsto savo verslo galimybes, ieško naujų šaltinių vartotojų poreikiams patenkinti bei produktų konkurencingumui didinti. Tai sunku padaryti nežinant, kokia praktika vienoje ar kitoje srityje yra geriausia, t.y nežinant, kaip vienu ar kitu atveju elgiasi tie, kuriems sekasi geriausiai. Geriausios praktikos siekimas (ang. benchmarking) kaip tik ir yra ta priemonė, kuri padeda įvertinti tiek konkurento, tiek savo galimybes ir pasiekti didesnį efektyvumą ir produktyvumą tiek procesų, tiek ir rezultatų atžvilgiu.

Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausios praktikos siekimo metodo (angl. benchmarking) esminius bruožus. Plačiau →

TURIZMO PASLAUGŲ KOKYBĖS VEIKSNIAI

2010.06.29. Parengta pagal Valdo Radicko rašto darbą "Turizmas ir turizmo paslaugų kokybės valdymas Lietuvoje". 

Šiandien, kai paslaugų sektorius yra sparčiausiai auganti ekonomikos šaka, turizmas įgauna ypatingą reikšmę. Būtent jis turi didžiausią augimo potencialą daugelyje šalių (tarp jų yra ir Lietuva). Turizmas tampa prioritetine veikla valstybės valdymo organams ne tik todėl, kad teikia dideles pajamas, bet ir todėl, kad sukuria labai daug darbo vietų. Taigi, turizmas yra skatintinas reiškinys dėl visų jo teikiamų ekonominių pranašumų.

Šiame straipsnyje glaustai aptariamas kokybės gerinimo organizavimas, valdymas, turizmo paslaugų kokybės kriterijai, darbuotojų vaidmuo gerinant turizmo paslaugų kokybę bei turizmo politikos formavimas. Plačiau →

2010.06.26. Parengta pagal Aistės Rutkaitės rašto darbą "SLIDINĖJIMO KURORTAI IR APLINKOS APSAUGA"

Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausių slidinėjimo bazių skiriamą dėmesį aplinkos apsaugos valdymui, remiantis „Žaliojo kurortų gido" nustatytais kriterijais bei ISO 14001 aplinkos apsaugos vadybos sistema. Plačiau →

DARBUOTOJŲ UGDYMAS "TOYOTA" METODU

2010.06.10. Rūtos Vederytės straipsnis

Kviečiame skaityti straipsnį apie darbuotojų ugdymą ir tam sukurtą "Toyota" metodą, keturių etapų sistemą: organizacijos parengimą išskirtiniams žmonėms ugdyti, pagrindinių žinių suformulavimą, žinių perdavimą bei žinių ir darbo  rezultatų patikrinimą. Plačiau apie tai Rūtos Vederytės straipsnyje "Darbuotojų ugdymas "Toyota" metodu". 

2010.05.20. Pagal delfi.lt

DARBO KOKYBĖS INDEKSAS IR PASITENKINIMAS DARBU EUROPOJE 

2010.05.05. pagal Vilmos Nedovizijūtės rašto darbą "Darbo kokybės indeksas Europoje"  

2008 metais Europos Sąjungos Prekybos Unijos Institutas sukūrė Europos Darbo kokybės indeksą, kuris leis įvertinti darbo kokybę tarp Europos šalių ir skirtingu laikotarpiu. DKI yra skaičiuojamas vienąkart į metus atskirai kiekvienai šaliai bei bendrai visai Europos Sąjungai. Plačiau →

GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖ 

2010.04.28 pagal Emilijos Klovaitės rašto darbą "Gėlo vandens kokybė"

Geriamasis vanduo sveikas vartoti ir švarus yra tuomet, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, kai užtikrinama apsauga nuo taršos ir vykdoma programinė priežiūra (monitoringas).

Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir deguonies junginys, jame daug įvairių ištirpusių mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais - fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt. Be šių gamtinės kilmės medžiagų vandenyje gali būti teršalų - pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ir kt. - bei specialiai vandenį ruošiant pridėtų medžiagų (pvz., dezinfekantų). Visa tai apsprendžia ir vandens juslines savybes: skonį, kvapą, spalvą. Plačiau →

KODĖL LIETUVIAMS BŪTINA TURĖTI SAVO STOGĄ VIRŠ GALVOS

2010.03.22. Autorė: Teodora Rašimaitė, „Savaitė"

Pagal pasitenkinimą savo gyvenimu lietuviams dar toloka iki danų, tačiau mes rikiuojamės greta italų ir jaučiamės tvirčiau už vengrus, bulgarus ir rumunus, rodo „Eurobarometro" tyrimas apie krizės poveikį žemyno žmonėms. O pagal nuosavybės formą įsigyjant savo būstą lietuviai apskritai yra nepralenkiami lyderiai.

Apie tai ir apie būsto nuosavybės sąryšį su gyvenimo kokybe skaitykite Teodoros Rimšaitės straipsnyje "Kodėl lietuviams būtina turėti savo stogą virš galvos".

ELEKTRONINĖ VALDŽIA LIETUVOJE IR JOS KOKYBĖ 

2010.04.22. Pagal Astos Koveckytės rašto darbą "Elektroninė valdžia Lietuvoje ir jos kokybė"

Informacinės visuomenės raidoje pastebimi nauji pokyčiai, keičiantys viešųjų paslaugų teikimo galimybes ir kokybę. Perėjimas nuo viešųjų paslaugų teikimo įprastais būdais prie viešųjų paslaugų teikimo elektroninėmis formomis yra ne tik pageidaujamas piliečių, bet ir suteikia pranašumų pačioms vyriausybėms. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad daugelis paslaugų, pradėjus jas teikti elektronine forma, sąlygojo labai gerus rezultatus ir ne tik pagerino paslaugos kokybę, bet ir leido sumažinti paslaugų teikimo kaštus. Bendrąja prasme elektroninė valdžia apima informacijos naudojimą ir komunikacines technologijas vykdyti viešojo administravimo veiklai. Paslaugų aspektu, elektroninė valdžia garantuoja visas paslaugas visą parą ir septynias dienas per savaitę, didesnį prieinamumą, galimybę gauti viešąją paslaugą, nesilankant viešojo administravimo institucijose.

Šiame straipsnyje pasistengsime atskleisti elektroniniai valdžiai keliamus kokybės reikalavimus ir kylančias problemas siekiant juos tenkinti. Plačiau →

ĮMONIŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ (ĮSA) 

2010.04.12. Pagal Eglės Žukauskaitės rašto darbą "Įmonių socialinė atsakomybė"

Prieš nagrinėjant šį klausimą, socialinės atsakomybės teikiamą naudą ir kaštus, reikėtų geriau suvokti ką apima socialinės atsakomybės sąvoka. Tam tinka gana išsamus apibrėžimas: „Įmonių socialinė atsakomybė - tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais." Plačiau →

2010.04.05. Autorius: habil. dr., profesorius Juozas Ruževičius

Organizacijos kokybės ir sėkmės darnus vystymas

2010 m. viduryje įsigalioja svarbi kokybės vadybininkams naujovė - tarptautinis standartas ISO 9004:2010. Vadyba, nukreipta į darniąją organizacijos sėkmę - kokybės vadybos požiūris (angl. ISO 9004:2010. Managing for the sustained success of an organization - a quality management approach). Ši nauja efektyvios vadybos priemonė ir metodologija nukreipta į organizacijos darniojo kokybės vystymo ir sėkmės vadybą. Ji remiasi visuotinės kokybės vadybos principais ir doktrina. Plačiau →

KOKYBĖS VADYBOS APRĖPTIES PLĖTRA. III dalis

2010.03.29. Autorius: habil. dr., profesorius Juozas Ruževičius

Lietuvos kokybės sertifikavimo sistema

Mūsų šalies organizacijų ir produktų sertifikavimo sistema apibendrinta 5 pav. Be „tradicinių" kokybės (ISO 9001) ir aplinkosaugos (ISO 14001) vadybos sistemų Lietuvos įmonės diegia ir kitas sistemas - ISO/TS 16949, ISO 22000, BRC Global Standard, DS 3027, SA 8000, OHSAS, RVASVT ir kt. ISO/TS 16949 sistema apjungia QS 9000 (JAV), EAQF (Prancūzija), VDA6.1 (Vokietija) ir AVSQ (Italija) automobilių ir jų dalių kokybės modelių reikalavimus.

Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumas parengė maisto standartus, pagal kuriuos yra sertifikuojami maisto produktų gamintojai ir tiekėjai. Todėl ir mūsų šalies organizacijoms, tiekiančioms minėtus produktus į kai kuriuos regionus bei prekybos tinklus, tenka diegti BRC Global Standard sistemas. Jos apjungia 4 maisto saugos kokybės užtikrinimo aspektus:

1) RVASVT (angl. HACCP) maisto saugos reikalavimus;

2) bendrąją kokybės vadybą;

3) įmonės aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimą;

4) produktų ir procesų kokybės valdymą. Plačiau →

KOKYBĖS VADYBOS APRĖPTIES PLĖTRA. II dalis

2010.03.21. Autorius: habil. dr., profesorius Juozas Ruževičius

Kokybės vertybinės orientacijos

Vertybinės kokybės orientacijos (nacionalinės, religinės, valstybės ir vietos valdžios institucijų, rinkos dalyvių, vartotojų) ir kokybės kultūra yra itin svarbūs kaip pasauliniame ekonominiame bendradarbiavime ir prekyboje, taip ir tarptautiniame žmonių bendravime - verslo, mokslo ir asmeniniame lygmenyje. Vertybinės kokybės orientacijos pasireiškia skirtingais aspektais - vartotojų preferencijose, tam tikrų metodų ir vadybos sistemų panaudojime, skirtingame prekių ir paslaugų vartojime, jų asortimente, skirtingose verslo vaišių tradicijose ir kt. Plačiau →

KOKYBĖS VADYBOS APRĖPTIES PLĖTRA. I dalis

Šio straipsnio tikslas - identifikuoti tarptautinės ekonomikos plėtros ir globalizacijos procesų sąlygojamus naujus kokybės aprėpties aspektus, identifikuoti kokybės, saugos ir aplinkosaugos vadybos priemonių tarptautinę tipologiją, išanalizuoti jų diegimo raidą mūsų šalyje ir tarptautiniame kontekste bei suformuluoti veiksmingesnio jų taikymo ir kokybės vadybos plėtotės viešėjame sektoriuje įžvalgas. Plačiau →

2010.03.04. Pagal Eglės Žukauskaitės rašto darbą "Įmonių socialinė atsakomybė"

Ekonomikos klasikai teigė, jog gamybai reikia žemės, darbo jėgos ir kapitalo. Artimiausioje ateityje, kaip būtiną gamybos veiksnį, neišvengiamai turėsime įvardinti ir aplinką. Aplinka yra turtas ir turi būti palaikoma, tausojama, gerinama.

Jei prieš šimtą metų pramoninė visuomenė turėjo suvokti vertybę "žmogiškasis kapitalas", tai dabar mokomės tinkamai suprasti "aplinkos kapitalo" vertę.

Tausojamosios plėtros koncepcija apima ne tik gamybą, bet ir žmonių generacijos, pertekliaus ir skurdo, sveikatos būklės ir kitas visuomenės plėtros problemas. Plačiau →

2010.02.23. Pagal Miglės Morkūnaitės rašto darbą "ES strukturinė parama ir jos paskirstymo kokybė Lietuvoje" 

ES struktūrinės paramos panaudojimas Lietuvoje - itin aktuali tema šiuo metu, kuomet ekonomika yra sulėtėjusi, vis didėja nedarbo lygis, o šias ir kitas problemas gali padėti spręsti net 29 milijardų litų parama 2007 - 2013 metams. Tikslingai ją panaudojus, galima pasiekti reikšmingų rezultatų keliant Lietuvos išsivystymo lygį ir lyginant regionų netolygumus, diegiant inovacijas žemės ūkyje, ugdant kvalifikuotus specialistus, investuojant į mokslinius tyrimus ir geresnę socialinę aplinką. Todėl labai svarbu identifikuoti ir išspręsti ES struktūrinių fondų panaudojimo problemas, kad šalis gautų didžiausią galimą ilgalaikę naudą. Plačiau →

2010.02.15. Pagal Ronaldos Banevičiūtės rašto darbą "KOKYBĖS VADYBOS STANDARTŲ ŠEIMA IR JŲ ĮTAKA VERSLUI" ir Salvijos Stulgytės rašto darbą "ISO-9000 standartai"

Sąvokos - "kokybė", "kokybės vadyba", "ISO", "kokybės vadybos sistema" - Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse nėra naujos, tačiau įgauna vis didesnę svarbą. Siekiant skatinti tarptautinę prekybą, technologinį progresą, mažinti tarp šalių susidariusias technines kliūtis bei tobulinti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę yra rengiami tarptautiniai standartai.

Šiame straipsnyje paliesime šiuos ISO 9000 standartų klausimus:

1)      kokybės vadybos standartų raidos istorija;

2)      kokybės vadybos standartų turinys bei paskirtis;

3)      kokybės vadybos sistemos diegimo bei sertifikavimo procedūros;

4)      kokybės vadybos standartų privalumai ir trūkumai. Plačiau →

KOKYBĖS APDOVANOJIMAI PASAULYJE IR LIETUVOJE

2010.02.12. Pagal Eglės Vektarytės rašto darbą "Kokybės apdovanojimai"

Daugelis pasaulio šalių labai svarbiu ūkio plėtros veiksniu laiko šiuolaikinių kokybės vadybos metodų taikymą organizacijų veikloje. Gera kokybės vadybos sistema padeda įmonei pasiekti geresnių rezultatų bei nuolat tobulėti. Pasaulio šalys siekdamos, kad jų nacionalinės organizacijos nuolat gerintų savo veiklą ir rezultatus, sužinotų apie naujus kokybės valdymo metodus bei juos pritaikytų savo veikloje, organizuoja kokybės vadybos pasiekimų varžybas, kuriose dalyvauja įvairios organizacijos pagal gerai parengtus modelius ir taisykles. Tokių konkursų prasmė yra ne tik garbingas prizas už vadybą, bet ir įmonės tobulinimo gairės, atskleistos savianalizės metu ir nepriklausomų ekspertų vertinimuose.

Šiame straipsnyje apžvelsime keletą kokybės apdovanojimų: Japonijos nacionalinį kokybės apdovanojimą - „Demingo prizą", „Malcolm Baldrige" apdovanojimą, Europos kokybės apdovanojimą ir Lietuvos nacionalinį kokybės prizą. Plačiau →

2010.02.10. Pagal Vaidos Juonytės rašto darbą "Miesto aplinkos kokybė"

Šiuolaikinėje visuomenėje nemažai kalbama apie gyvenimo kokybę, kurią kiekvienas asmuo gali vertinti pagal subjektyvius kriterijus. Tačiau, didėjant urbanizacijos laipsniui ir plečiantis miestams, vis svarbesniu veiksniu tampa miesto aplinkos kokybė. Be abejo, kiekvienas gyventojas gali išskirti vis kitokius aplinkos faktorius, kurie jam atrodo svarbūs. Tačiau yra nemažai veiksnių, akivaizdžiai darančių įtaką aplinkos kokybei.

Šiame straipsnyje apžvelgsime miesto aplinką veikiančius veiksnius, miesto aplinkos formavimosi ypatumus bei miesto aplinkos kokybės poveikį žmonių gyvenimui. Kaip pavyzdys nagrinėjamas Vilniaus miestas. Plačiau →

RIZIKOS VALDYMAS LIETUVOS ORGANIZACIJOSE - SĄSAJOS SU VIDAUS AUDITU IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ KOKYBE (Straipsnio santrauka)

2010.02.08. Pagal  Rimos Tamošiūnienės, Olgos Savčuk straipsnį.

Paskutiniais metais ypatingą ir vis didėjančią svarbą įgyja įmonių rizikos valdymas bei jo efektyvumo klausimas. Šiandieninėje sudėtingoje, dinamiškoje ir sparčiai kintančioje verslo aplinkoje yra daugiau galimybių, tačiau taip pat daugiau rizikos. Rizika staigi, netikėta ir gali padaryti negrįžtamą poveikį; rizikos šaltinius vis sunkiau numatyti. Įmonės yra priverstos nustatyti visas rizikos, veikiančias jų veiklą, rūšis, kartu informuoti

IŠRINKTAS NAUJAS ES EKOLOGIŠKO GAMINIO LOGOTIPAS

2010.02.08. Šaltinis: Europos Sąjungos portalas

Šiandien Europos Komisija oficialiai paskelbė ES ekologiško gaminio logotipo konkurso nugalėtoją (jis pavaizduotas kairėje). Nuo 2010 m. liepos 1 d. ES ekologiško gaminio logotipu bus privaloma ženklinti visus fasuotus ekologiškus gaminius, pagamintus bet kurioje ES valstybėje narėje ir atitinkančius būtinus standartus. Juo galės būti ženklinami ir importuojami gaminiai. Kartu su ES ženklu galės būti naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai logotipai. Artimiausiu metu bus iš dalies pakeistas ekologinio ūkininkavimo reglamentas - viename iš jo priedų bus pristatytas naujasis logotipas.

Europos Sąjungą simbolizuojantis lapas - tai lapas, kurį sudaro žaliame fone išdėstytos ES žvaigždės. Tai labai gerai suprantamas ženklas, kuriuo perteikiamos dvi aiškios mintys: gamta ir Europa.

GYVENIMO KOKYBĖS TYRIMAI

2010.02.08. Parengta pagal Elenos Žilytės rašto darbą "Gyvenimo kokybės rodikliai ir Lietuva", Eglės Vaišvilaitės rašto darbą "Gyvenimo kokybė - skirtingos interpretacijos" ir Osvaldo Vagelio rašto darbą „Gyvenimo kokybės indeksas".

Straipsnyje „Gyvenimo kokybės samprata" aptarėme, kad labai sunku apibrėžti gyvenimo kokybės sampratą, tačiau ne ką lengviau ją išmatuoti. Lietuva gali pasigirti užimdama 22-ą vietą iš 194 valstybių pagal gyvenimo kokybės indeksą (angl. 2010 Quality of Life Index), sudarytą International living žurnalo. Pagal jį lenkiame Švediją, Estiją, Monaką, Lenkiją, Latviją, Didžiąją Britaniją ir didžiąją dalį kitų pasaulio valstybių. Klausimas, kiek tai reprezentatyvu ir ar atspindi realybę?

Šiame straipsnyje apžvelgiama gyvenimo kokybės tyrimų raida, trumpai aptariami gyvenimo kokybės rodikliai, lyginama šiuo atžvilgiu Lietuva su kitomis šalimis, padandysime įvertinti įvairių tyrimų privalumus ir trūkumus. Plačiau →

GYVENIMO KOKYBĖS SAMPRATA

2010.02.03. Parengta pagal Elenos Žilytės rašto darbą "Gyvenimo kokybės rodikliai ir Lietuva" ir pagal Eglės Vaišvilaitės rašto darbą "Gyvenimo kokybė - skirtingos interpretacijos"

Gyvenimo kokybės gerinimas - kiekvieno iš mūsų tikslas tiek savo, kaip individo lygmeniu, tiek visuomenės lygmeniu. Šiame straipsnyje supažindinsime iš ko gi susideda ši sąvoka, kokiose srityse galima siekti tobulėjimo. Manoma, kad visapusiškai išsiaiškinus ir sutarus, kas lemia gyvenimo kokybę, visi politiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksmai valstybėje turėtų būti priimami atsižvelgiant į individo gerovę.

Taip pat pabandysime apžvelgti kaip gyvenimo kokybė suprantama skirtingais požiūriais ir laikotarpiais, kokias sritis apima gyvenimo darbe kokybė. Plačiau →

MAISTO PRODUKTŲ ŽENKLINIMAS LIETUVOJE

2010.02.02. Parengta pagal Dianos Vedlugaitės rašto darbą "Maisto produktų ženklinimas Lietuvoje"

Šiandieninėje maisto produktų rinkoje iš gausybės pažįstamų ir visiškai naujų maisto produktų vartotojams sudėtinga išsirinkti tokius, kurie leistų organizuoti sveiką asmens ir šeimos mitybą, padėtų išvengti sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl netinkamų maisto produktų vartojimo.

Pasirinkimą apspręsti turėtų ne patrauklus įpakavimas ar įtaigi reklama, o visapusiška ir teisinga informacija apie produktą, leidžianti palyginti jį su kitais maisto produktais ir išsirinkti tinkamiausią, nekeliantį grėsmės sveikatai.

Čia pirkėjams padeda maisto produkto etiketė. Etiketėje pateikiama informacija, t.y. ženklinimas, turi būti pakankama, tiksli, teisinga, nesuklastota, lengvai suprantama, įskaitoma, pateikiama valstybine - lietuvių kalba. Šiame straipsnyje susipažinsime su maisto produktų žymėjimo taisyklėmis ir ženklinimo teikiama informacija.

Plačiau →

PIRMA KOKYBĖ, PELNAS - PASKUI

2010.01.28. vz.lt

Vadybos sistemų teikiama nauda, į ką atkreipti dėmesį bei ką svarbu žinoti diegiant vadybos sistemą, kaip išvengti klaidų ir blogos praktikos jas diegiant? Siūlome glaustai susipažinti su šiais klausimais Rasos Dževeckytės „Verslo žinių" straipsnyje: „Pirma kokybė, pelnas - paskui“.

Puslapis 2 iš 2