2010-02-08. Gyvenimo kokybės tyrimai

 Straipsnyje „Gyvenimo kokybės samprata“ aptarėme, kad labai sunku apibrėžti gyvenimo kokybės sampratą, tačiau ne ką lengviau ją išmatuoti. Lietuva gali pasigirti užimdama 22-ą vietą iš 194 valstybių pagal gyvenimo kokybės indeksą (angl. 2010 Quality of Life Index), sudarytą International living žurnalo. Pagal jį lenkiame Švediją, Estiją, Monaką, Lenkiją, Latviją, Didžiąją Britaniją ir didžiąją dalį kitų pasaulio valstybių. Klausimas, kiek tai reprezentatyvu ir ar atspindi realybę?

Šiame straipsnyje apžvelgiama gyvenimo kokybės tyrimų raida, trumpai aptariami gyvenimo kokybės rodikliai, lyginama šiuo atžvilgiu Lietuva su kitomis šalimis, pabandysime įvertinti įvairių tyrimų privalumus ir trūkumus.

Gyvenimo kokybės tyrimų problemos ir nauda

Atliekant gyvenimo kokybės tyrimus susiduriama su įvairiomis problemomis. Viena svarbiausių - gyvenimo kokybė negali būti suvokiama vienareikšmiškai, todėl skirtingi mokslininkai pasirenka skirtingus metodus jai įvertinti. Tai sukelia abejonių, kuris būdas atneša realios naudos, o kurio tyrimo rezultatais negalime pasikliauti. Tai sukelia nepasitikėjimą visais gyvenimo kokybės tyrimais ir dažnai jų teikiamos galimybės net nepanaudojamos, nesitikint gauti realaus teigiamo rezultato. Didelė problema yra ir tai, kad norint tiksliau įvertinti gyvenimo kokybę dažnai reikalingi vietos lygmens duomenys, o jie paprastai labai sunkiai prieinami, nes informacija dažnai net nesaugoma ar fiksuojama nesistemiškai. Kita vertus, dėl nacionalinių skirtybių ir neįmanomo suderinamumo dažnai vietos tyrėjai daugiau ar mažiau atsižvelgia į tam tikrus rodiklius, naudoja skirtingus duomenų rinkimo metodus, todėl sunku atlikti tarptautinius palyginimus. Problemą galima įžvelgti ir sudėtinių indeksų naudojime - sunku nustatyti ar tinkamai buvo pasirinkti rodiklių svoriai indekse: kurio nors rodiklio reikšmė indeksui gali būti pervertinta ar sumenkinta.

Nepaisant visų gyvenimo kokybės tyrimų problemų , galime pastebėti jų akivaizdžią naudą žmonijai: surinkti duomenys padeda nustatyti visuomenės problemas, vertybių sistemą, poreikius, suformuoti socialinės ir regioninės politikos tikslus, galime stebėti žmonijos raidą ir įvertinti įgyvendintų veiksmų poveikį visuomenei, lyginti skirtingus regionus, šalis, šie tyrimai praplečia mūsų žinojimą ir supratimą.

Pirmieji gyvenimo kokybės matavimai

Rodiklis BVP vienam gyventojui buvo pirmasis bandymas išmatuoti gyvenimo kokybę, tačiau buvo pripažintas turinčiu daug trūkumų ir netinkamu gyvenimo kokybės rodikliu. 1972m. V. Nordhauzas ir Dž. Tobinas sukūrė grynosios ekonominės gerovės rodiklį. „Grynoji ekonominė gerovė (NEW, net economic welfare) - patikslinta bendrojo nacionalinio produkto apimtis, į kurią įeina vartojimas ir investicijos, tiesiogiai keliantys ekonominę šalies gerovę". Į šį rodiklį buvo įtraukos visos prekės ir paslaugos, ne tik realizuojamos per rinką, taip pat atsižvelgta į šešėlinės ekonomikos, laisvalaikio ir prekių bei paslaugų kokybės pokyčių poveikį visuomenei. Į šį rodiklį neįtrauktos prekės ir paslaugos, kurias gaminant atsiranda blogybių ar jų vartojimas žalingas visuomenei.

Pastebėta, kad aštuntajame dešimtmetyje šalia ekonominės gyvenimo kokybės atsiranda socialinė - ekonominė gyvenimo kokybė, kuriai vertinti pasitelkiami visuomenei svarbūs socialiniai rodikliai: nedarbas, gyventojų mirtingumas, vidutinė būsima gyvenimo trukmė.

Žmogaus socialinė raida ir gyvenimo kokybė

1990 metais pirmajame Jungtinių Tautų Vystymo programos parengtame pranešime apie žmogaus socialinę raidą buvo pirmą kartą suformuluota žmogaus socialinės raidos koncepcija. Tokie pranešimai rengiami kas metus iki šiol. Šiame pranešime buvo aiškiai išsakyta nuomonė, kad ekonomikos augimas ne visada susijęs su gyvenimo gerove, pastebėta, kad BVP didėjimas neturi aiškaus tiesioginio ryšio su gyvenimo trukme, sveikata, išsimokslinimu ir kitais svarbiais faktoriais, darančiais mūsų gyvenimą laimingesnį. Pabrėžta, kad kylant ekonomikai gali būti pastebimas ir neigiamas ryšys, pavyzdžiui, kai investuojama į karo pramonę.

1 pav. Gyvenimo kokybės tyrimų raidos ypatumai

Egzistuoja nuomonė, kad ekonominė pažanga svarbi tik tiek, kiek ji lemia žmogaus galimybes rinktis, jo gyvenimo kokybės plėtrą. Pagrindinė žmogaus socialinės raidos koncepcijos mintis yra ta, kad vykdomos politikos ir ekonomikos strategijos turi užtikrinti visų žmonių gyvenimo kokybės augimą ir jokie kiti tikslai, neigiamai veikiantys žmonių gyvenimą, negali būti keliami. Žmogaus socialinė raida apibrėžta kaip procesas, didinantis žmonių pasirinkimo galimybes. Kaip trys svarbiausi dalykai, kuriuos turi turėti galimybę pasirinkti kiekvienas žmogus, konstatuoti šie: galimybė ilgai ir sveikai gyventi, įgyti išsilavinimą ir apsirūpinti reikalingais ištekliais, užtikrinančiais normalų gyvenimo lygį.

Teigiama, kad be šių pasirinkimo galimybių pasidaro neprieinamos ir daugelis kitų. Žmogaus socialinė raida turi dvi puses: tai galimybių pasirinkti svarbiausius dalykus sukūrimas ir galimybė šiuos dalykus panaudoti darbui, laisvalaikiui, socialiniam, kultūriniam, politiniam aktyvumui. Nesubalansavus šių dviejų dalykų, žmonės gali nepatirti teigiamo poveikio. Nors pagal šį gyvenimo kokybės supratimą pajamos yra svarbios, bet tampa tik vienu iš veiksnių ją vertinant.

Žmogaus socialinės raidos indeksas

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI) (angl. Human Development Index, HDI) tiksliau nustato esamą gyvenimo kokybę nei BVP vienam gyventojui. Kuo ŽSRI arčiau vieneto - tuo šalyje labiau pažengusi žmogaus socialinė raida. 2 pav. galime matyti pasaulio žemėlapį sudarytą 2009 metais remiantis Žmogaus socialinės raidos indeksu (duomenys surinkti iš 2007 metų).

šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Human_Development_Index

Žemiau 1 lentelėje pateikiamos šalys, pagal ŽSRI. Pagal 2007 m. duomenis iš reitinguotų 182 šalių, pirmos trys vietos atiteko Norvegijai, Australijai ir Islandijai, o sąrašo gale matomos šalys iš Afrikos ar Azijos, tokios kaip Kongas, Afganistanas, Nigerija. Lietuvos ŽSRI yra panašus į mūsų kaimyninių šalių. Kadangi šis indeksas sudaromas atsižvelgiant tik į tris faktorius: gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę, išsilavinimą ir pajamas, tai visgi sudėtinga objektyviai įvertinti visgi kokios yra gyvenimo sąlygos tose šalyse ir kiek tų šalių gyventojai jaučiasi patenkinti savo gyvenimu, juos supančia aplinka, visuomenine padėtimi, sveikatos apsauga ir pan.

1 lentelė. Valstybių reitingas pagal ŽSRI 2007 metais.

šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_Human_Development_Index

Gyvenimo kokybės indeksas pagal „The Economist“ žurnalą

„The Economist“ pasiūlė gyvenimo kokybei matuoti indeksą, sudarytą iš devynių rodiklių: gyvenimo lygio, sveikatos, politinio stabilumo, šeimos, visuomeninio gyvenimo, klimato, darbo saugumo, politinės laisvės, lyčių lygybės. Kiekvieną iš minėtų rodiklių galima matuoti įvairiai, tačiau svarbu, kad lyginant įvairias šalis būtų matuojama vienodai.

Pagal „The Economist“ žurnalo tyrimų padalinio atliktą tyrimą Lietuva atsidūrė 63 vietoje tarp pasaulio šalių pagal gyvenimo kokybės indeksą 2005 metais, pralenkusi abi kaimynes - Latviją (66 vieta) ir Estiją (68 vieta) (žiūrėti 2 lentelę žemiau). Šio tyrimo rengėjai palyginimui šalia Gyvenimo kokybės indekso (GKI) pateikia ir BVP/1 gyv. rodiklį. Šio tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodo, kad gyvenimo kokybė tikrai nepriklauso vien nuo pragyvenimo lygio, nes skirtumai tarp vietos, užimamos pagal GKI, ir tarp vietos, užimamos pagal BVP/1gyv., yra gan dideli (Lietuva atsidūrė 63 vietoje pagal GKI, o pagal BVP/1gyv. buvo 44 vietoje). Pateiktoje 2 lentelėje šie skirtumai matomi akivaizdžiai.

2 lentelė. Lietuvos ir kitų šalių vietos pagal „The Economist“ GKI ir BVP/1 gyv. 2005 metais

Šaltinis: http://www.economist.com/media/pdf/QUALITY_OF_LIFE.PDF

Gyvenimo kokybės vertinimas pagal Europos gyvenimo kokybės tyrimą

Dabar panagrinėsime kaip gyvenimo kokybė interpretuojama Europos Komisijos, kokiais rodikliais matuojama, trumpai aptarsime Europos gyvenimo kokybės tyrimo (EQLS) rezultatus.

Europos Komisijos atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje siekiama atspindėti prioritetines socialinių poreikių sritis, kuriomis siekiama padidinti Europos piliečių gerovę ir gyvenimo kokybę. Ieškoma sprendimų problemoms, kylančioms dėl socialinės atskirties, nedarbo, gyventojų senėjimo, kintančios šeimos struktūros ir naujų lyčių vaidmens.

Tyrimas remiasi objektyviais išteklių ir gyvenimo sąlygų rodikliais bei įtraukiami subjektyvūs nuomonių, požiūrių rezultatai. Objektyvūs rodikliai egzistuoja visuomenėje ir jie gali būti stebimi bei matuojamas jų kiekis ar pasikartojimo dažnumas. Tuo tarpu subjektyvūs bruožai egzistuoja individo sąmonėje ir jie identifikuojami tik iš individo atsakymų rūpimomis temomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas šioms sritims: užimtumo, ekonominių išteklių, šeimos, bendruomenės gyvybės, sveikatos, būsto ir vietos aplinkai. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas panašumams ir skirtumams, susijusiems su šalimi, lytimi, amžiumi, pajamomis.

Europos Komisijos inicijuota apklausa buvo vykdoma 31 šalyje 2007 m. lapkričio - 2008 m. gruodžio mėnesiais, atlikta 35.000 interviu, apklausą organizavo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas. Gauti rezultatai parodė, kad priklausomai nuo gyvenimo sąlygų ir kasdienio gyvenimo patirties pastebimi gana ryškūs skirtumai europiečiams vertinant gyvenimo pasitenkinimą ir ateities perspektyvas. Post-komunistinėse valstybėse individų savijauta priklauso nuo socialinių ir demografinių grupių, čia labiau tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonės bus nepatenkinti savo esama padėtimi. Taip pat gyvenimo kokybė glaudžiai susijusi su šalies ekonomika, todėl nenuostabu, kad šiose šalyse gyvenimo kokybės lygis kiek žemesnis.

Apibendrinant gautus rezultatus šalys buvo suskirstytos į tris grupes: 15 senųjų ES narių, 12 naujųjų ES narių ir 3 šalys - kandidatės. Remiantis šalių grupėmis išryškėjo pagrindiniai skirtumai. Naujosiose ES narėse kaip aiški tendencija pastebimas kur kas žemesnis pajamų lygis, didesnis nepriteklius, mažesnis pasitenkinimas gyvenimu, prastesnis sveikatos apsaugos lygis ir mažesnis pasitenkinimas turimu būstu palyginus su likusiomis ES šalimis.

3 lentelė. Lietuvos ir kitų šalių pasitenkinimas gyvenimu ir laimė

Šis Europos gyvenimo kokybės tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra mažiau patenkinti gyvenimu nei vidutinis europietis. Lietuviai pasitenkinimą gyvenimu įvertino 6,3 balo iš 10, o vidutinis europietis - 7. Galime pastebėti, kad mūsų kaimynai latviai dar mažiau patenkinti gyvenimu (įvertinimas - 6), o estai mus aplenkė (įvertinimas - 6,7). Lyginant Lietuvą su žymiai labiau ekonomiškai ir socialiai pažengusia valstybe Danija - jos įvertinimas 8,5.

Laimės lygis visose šalyse viršija pasitenkinimo gyvenimu lygį. Ypač šis skirtumas ryškus 3 šalyse kandidatėse ir 12 naujųjų ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Akivaizdu, kad laimė daugiau yra emocinė būsena, kuriai didelės reikšmės neturi pragyvenimo lygis,o pasitenkinimas gyvenimu tiesiogiai priklauso nuo ekonominių ir socialinių sąlygų. 27 ES valstybių laimės lygio vidutinis įvertinimas - 7,5 balo.

Lietuva vėl atsilieka nuo vidurkio, bet jau labai nežymiai (įvertinimas - 7,3), pralenkia savo kaimynę Latviją (įvertinimas - 6,8) ir labai mažai atsilieka nuo Estijos (įvertinimas - 7,4). Danija, žinoma, vėl labai išsiskiria šiame kontekste (įvertinimas - 8,5).

Tyrėjai nustatė, kad Lietuvos gyventojų gerovės lygis santykinai žemas, kaip ir Bulgarijos, Latvijos ir Vengrijos, nors ne visos 12 naujųjų šalių vienodos - Slovėnijos ir Maltos gyventojų gerovės lygis panašus į 15 ES senbuvių. Šis rodiklis vertinamas pasitenkinimu, laime ir gyvenimo pilnatve.

Gyvenimo kokybės indeksas pagal „International Living“

„International Living“ gyvenimo kokybės indeksas (GKI) vertina šalis pagal 9 skirtingas kategorijas (pragyvenimo kainą, ekonomiką, kultūrą ir laisvalaikį, aplinką, laisvę, sveikatą, infrastruktūrą, saugumą ir riziką , klimatą) 100 balų skalėje, o vėliau iš šių vertinimų yra sudaroma galutinė indekso reikšmė.

4 lentelė. „International Living" Gyvenimo kokybės indekso (GKI) 2010 m. reitingas.

Šaltinis: International Living. 2010 Quality of Life Index.

4 Lentelėje pateikiame pirmąjį šalių dvidešimtuką pagal „International Living“ gyvenimo kokybės indeksą ir kitų aktualių mums valstybių vietas. Penktus metus iš eilės kokybiškiausia vieta gyventi buvo pripažinta Prancūzija, už savęs palikdama Australiją ir Šveicariją. Lietuva reitinge užėmė aukštą 22-ą vietą, aplenkdama visas Baltijos šalis bei Lenkiją. Tačiau reikia paminėti, kad praėjusiais metais mūsų valstybė buvo net 14-oje vietoje pasaulyje, taigi per metus prarado net 8 pozicijas, nors bendra gyvenimo kokybės indekso reikšmė ir pagerėjo (nuo 70 iki 73). Šį kritimą daugiausia lėmė sparčiau gerėjęs gyvenimo kokybės indeksas kitose pasaulio valstybėse. Toliau aptarsime Lietuvos įvertinimus kiekvienoje iš 9 kategorijų, pagal kurias sudaromas gyvenimo kokybės indeksas.

„International Living“ gyvenimo kokybės Indekso kritika

Nagrinėjant „International Living“ gyvenimo kokybės indeksą, reikia atsižvelgti į tai, kad tinklaraščio darbuotojai ir dauguma šaltinių yra vakarietiškos prigimties, kas leidžia šiek tiek abejoti rytietiškų ar Afrikos šalių vertinimų objektyvumu. Ne dėl to, kad jos būtų specialiai vertinamos blogiau, tačiau dėl to, kad trūksta patikimų skaičių nagrinėjant šias šalis, o ir gyvenimo kokybės vertinimo kriterijai gali būti suvokiami visiškai skirtingai įvairiose valstybėse.

Taip pat galime suabejoti ir galutinio indekso rezultatais. Ar tikrai gyvenimas Lietuvoje yra kokybiškesnis nei Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje? Štai pagal kitą gyvenimo kokybės indeksą, kurį 2005 m. sudarė „The Economist“ priklausantis „Economist Intelligence Unit“, kokybiškiausia valstybe gyventi buvo pripažinta Airija (http://www.economist.com/media/pdf/QUALITY_OF_LIFE.pdf), kuri „International Living“ indekse užėmė tik 41-ą vietą. Tuo tarpu „International Living“ indekso nepajudinama favoritė Prancūzija „Economist Intelligence Unit" indekse užėmė vos 25-ą vietą. Ryškiai skiriasi ir Lietuvos pozicija. „Economist Intelligence Unit“ gyvenimo kokybės indekse Lietuva buvo tik 63-ioje vietoje. Kaip matome, nors kriterijai panašūs (ekonomika, sveikata, klimatas, politinė laisvė, saugumas), tačiau indeksų rezultatai gana stipriai skiriasi.

Išvada - gyvenimo kokybės įvertinimas apima daug subjektyvių niuansų, todėl į indeksų rezultatus reikia žvelgti kritiškai.

Parengta pagal Elenos Žilytės rašto darbą „Gyvenimo kokybės rodikliai ir Lietuva“, Eglės Vaišvilaitės rašto darbą „Gyvenimo kokybė - skirtingos interpretacijos“ ir Osvaldo Vagelio rašto darbą „Gyvenimo kokybės indeksas“.

2013 © Kvalitetas www.manosvetaine.lt