APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS

2010.07.26. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Organizacijoms įgyvendinant veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemą, apimančią visus įmonės valdymo bei veiklos elementus, paprastai remiamasi vadybos sistemos standartu ISO 14001 ir EMAS reglamentu. Pastarasis paplitęs Europoje, jame kur kas griežčiau vertinama pagal aplinkosaugos parametrus, tad neatsitiktinai EMAS sunkiau  "pasklinda" ir Lietuvoje.

Aplinkosaugos vadybos sistema (AVS) yra problemos identifikavimo ir problemos sprendimo būdas, kuris suteikia organizacijoms metodą kaip sistemiškai valdyti savo aplinkosauginę veiklą, produktus ir paslaugas, padeda įgyvendinti aplinkosauginius  įsipareigojimus ir veiksmingumo uždavinius. ISO apibrėžia AVS kaip "bendrosios vadybos sistemos dalis, kuri apima organizacinę struktūrą, veiklos planavimą, pareigas, praktikas, procedūras, procesus ir išteklius aplinkosaugos politikai plėtoti, įgyvendinti, pasiekti, analizuoti ir palaikyti." 

AVS suteikia pagrindą sistemiškai reaguoti ir valdyti trumpalaikius ir ilgalaikius organizacijos produktų, paslaugų bei procesų poveikius aplinkai ir, išteklių paskirstymo, atsakomybės priskyrimo, procedūrų, praktikų ir procesų nuolatinio vertinimo pagalba, leidžia organizuotai ir nuosekliai spręsti aplinkosaugos problemas.

AVS gali būti įdiegta įvairiais būdais. Tai gali priklausyti nuo konkretaus sektoriaus ar veiklos, vadovybės jaučiamo poreikio, tačiau visais atvejais privalo būti keletas bendrų pagrindinių elementų: aplinkos politika, aplinkosaugos programa ar veiksmų planas, organizacinė struktūra, integravimas į vykdomas operacijas, dokumentacijos sistema, reikalinga informacijai rinkti, analizuoti, stebėti ir atstatyti, koreguojantys ir prevenciniai veiksmai, AVS auditas, valdymo analizė, apmokymai ir ryšiai su visuomene.

ISO 14001             

ISO aplinkosaugos srityje yra parengusi keliolika standartų ir vadovų serijų, kurie bendrai yra žinomi kaip EN ISO 14000 serija. EN ISO 14001 yra vienintelis sertifikuojamas standartas, kai tuo tarpu likusieji tarnauja kaip pagalbiniai patariamieji dokumentai. ISO 14001 - tai gamtosaugos priemonių valdymo sistemos standartas. ISO 14000 standartų serija apima įvairius aplinkos apsaugos vadybos aspektus. ISO 14004 ir ISO 14001 standartai reglamentuoja aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Šie standartai įgalina bet kokios ekonominės veiklos srities ar dydžio įmonę, organizaciją valdyti veiklos, produkcijos ar paslaugų įtaką aplinkai.

EN ISO 14000, kaip Europos ir tarptautinis standartas, buvo išleistas po sėkmingo Didžiosios Britanijos aplinkosaugos vadybos sistemos standarto BS 7750 pasirodymo 1992 metais, 1996 metais. Nuo to laiko savo aplinkosaugos problemoms spręsti šiuo standartu jau pasinaudojo dešimtys tūkstančių organizacijų visame pasaulyje. Be to, naudos plėtojant verslą atnešė ir geresnė medžiagų ir energijos sąnaudų kontrolė bei pagerėjęs įvaizdis. Visi standarto ISO 14001 reikalavimai yra įtraukti į EMAS reglamentą, todėl standartas ISO 14001 gali būti naudingas organizacijoms siekiant EMAS.

Statistika dėl ISO 14001 paplitimo Lietuvoje. Plačiau →

EMAS

Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS - angl. Environmental Management and Audit Scheme) - tai savanorišku dalyvavimu grindžiama sistema, skirta įmonėms ir kitoms organizacijoms, kurios pageidauja įsipareigoti vertinti, valdyti ir gerinti savo aplinkosaugos veiksmingumą. Sistema buvo sukurta 1993 metais ir atnaujinta 2001 metais. EMAS yra panaši į ISO 14001, tačiau kelia didesnius reikalavimus: EMAS registruotos organizacijos privalo demonstruoti atitiktį aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimams ir viešai pateikti informaciją apie reikšmingus aplinkosaugos aspektus ir susijusius aplinkosaugos tikslus bei uždavinius, pagrindinius duomenis apie aplinkosaugos veiksmingumą.

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema, EMAS, suteikia galimybę organizacijoms, veikiančioms Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje, savanoriškumo principu dalyvauti aplinkosaugos vadybos sistemoje. Ji siekia skatinti dalyvaujančių organizacijų nuolatinį aplinkosaugos veiksmingumo gerinimą ir vertinimą. 

Tam, kad gautų EMAS registraciją, organizacija privalo žengti šiuos žingsnius:

1. Atlikti aplinkosaugos analizę

Išnagrinėti visus organizacijos aplinkosaugos aspektus, teisinius ir kitus reikalavimus, taikomus aplinkosaugos vadybos būdus ir procedūras bei įvertinti ankstesnių incidentų ir atsakomųjų reakcijų tyrimo rezultatus.


2. Sukurti ir įdiegti aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS)

Remiantis aplinkosaugos analizės rezultatais, sukurti veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemą, skirtą įgyvendinti organizacijos aukščiausiosios vadovybės suformuluotą aplinkos apsaugos politiką. Vadybos sistema turi nustatyti atsakomybę, tikslus, priemones, veiklos procedūras, mokymo poreikius, monitoringo ir keitimosi informacija sistemas.


3. Atlikti aplinkosaugos auditą

Įvertinti organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą, vadybos sistemą ir procesus, nustatant atitiktį aplinkos politikai ir programoms bei atitinkamiems aplinkosaugos teisiniams reikalavimams, atsižvelgiant į organizacijos aplinkos apsaugos politiką ir programą bei teisinius reikalavimus.


4. Parengti aplinkosaugos ataskaitą

Aplinkosaugos ataskaitoje turi būti pateikti organizacijos aplinkosaugos tikslų ir uždavinių įvykdymo rezultatai. Taip pat turi būti aprašytos priemonės, kurias organizacija ketina įgyvendinti siekdama nuolat gerinti aplinkosaugos veiksmingumą.


5. Gauti nepriklausomą aplinkosaugos ataskaitos įvertinimą

Aplinkosaugos ataskaitą turi išnagrinėti ir įvertinti nepriklausomas EMAS Akreditacijos įstaigos akredituotas vertintojas.


6. Užsiregistruoti EMAS Kompetentingos įstaigos registre

Patvirtinta aplinkosaugos ataskaita  turi būti nusiųsta EMAS Kompetentingai įstaigai (Lietuvos EMAS Kompetentinga įstaiga), kuri įtraukia įmonę/organizaciją į EMAS registrą. Ataskaita turi būti prieinama visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims. EMAS registruota organizacija gali naudoti EMAS emblemą.

Aplinkosaugos analizė, AVS, audito procedūra ir aplinkosaugos ataskaita turi būti patvirtinta akredituoto EMAS aplinkosaugos vertintojo. Po patvirtintos ataskaitos nusiuntimo EMAS Kompetentingai įstaigai užregistruoti bei išplatinimo visuomenei organizacija įgyja teisę naudoti EMAS emblemą.

Kokia yra EMAS nauda?

EMAS plėtra ir sėkmingumas didžia dalimi priklauso nuo to, ar schema yra pajėgi duoti potencialios naudos, nepareikalaudama pernelyg didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tai yra ypač aktualus klausimas Mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) atveju.  (Žiūrėkit ataskaitą "MVĮ ir Aplinka", kuri buvo parengta Aplinkos generalinio direktorato užsakymu:
http://europa.eu.int/comm/environment/sme/smestudy.pdf (PDF,383Kb).

Žemiau yra pateikiama trumpa EMAS kaštų ir naudos apžvalga ir skaitytojų dėmesiui yra pateikiama nemažas kiekis susijusių nuorodų.

Pati bendriausia EMAS įgyvendinimo nauda yra ši:

Ataskaitoje, kurią, pasiremdama savo narių, įmonių, MVĮ, kompetentingų įstaigų, standartizacijos institucijų ir akredituotų aplinkosaugos vertintojų apklausomis, parengė European Partners for the Environment (EPE) organizacija, yra išryškinama EMAS teikiama nauda, kurią nurodė EMAS įgyvendinusios įmonės.

EMAS įgyvendinimo nauda:

Išsamūs atlikto tyrimo rezultatai yra pateikiami EPE organizacijos tinklalapyje, adresu  http://www.epe.be

Aplinkosaugos vadybos Institutas 1998 spalį atliko organizacijų aplinkosaugos vadybos sistemų būklės tyrimą ("Priežastys, dėl kurių verta registruotis EMAS", Aplinkosaugos vadybos instituto žurnalas, Nr. 4/5, 20 psl.; 1998 spalis). Kaip vienas iš pagrindinių priežasčių registruotis EMAS, įmonės akcentavo viešą aplinkosaugos veiksmingumo atskaitomybę ir trečiosios pusės atliekamą vertinimą, kuris yra laikomas patikimumo garantu.

Kokie yra EMAS kaštai?

Išoriniai kaštai, kuriuos patirs EMAS įgyvendinanti organizacija, daugiausiai yra susiję su išorinio aplinkosaugos vertintojo samdymu, registracijos mokesčiu ir galimu papildomu išorinės pagalbos poreikiu (pvz., pirminės aplinkosaugos analizės atlikimui, schemos įgyvendinimui, auditui ir aplinkosaugos vadybininkų apmokymui). Aplinkosaugos vertintojai yra privatūs konsultantai, todėl jų paslaugų kainą nulemia rinka. Mažos organizacijos, nedarančios ypatingo poveikio aplinkai, gali būti įvertinamos per vieną ar kelias dienas. MVĮ skirtas EMAS vadovas rekomenduoja keletą būdų kaip sumažinti vertinimo kaštus, pavyzdžiui, atliekant jungtinį kelių mažų organizacijų vertinimą.

Registracijos mokesčiai skiriasi nuo vertinimo kaštų ir gali varijuoti nuo 0 iki 1500 eurų stambių įmonių atveju. EMAS Reglamento 11 straipsnis numato MVĮ registracijos mokesčio lengvatas tam, kad būtų skatinamas jų dalyvavimas. Kai kurios šalys-narės jau šiuo metu taiko MVĮ tokias lengvatas (dėl detalesnės informacijos apie registracijos mokesčius, prašome susisiekti su savo nacionaline/regionine EMAS Kompetentinga įstaiga). Taip pat kažkiek papildomų išlaidų gali pareikalauti ir aplinkosaugos ataskaitų viešas publikavimas, pavyzdžiui, duomenų ir informacijos agregavimas, grafinis pateikimas, spausdinimas ir išsiuntimas paštu.

Vidinius kaštus, kaip ir vidinę bei išorinę naudą, yra daug sudėtingiau išmatuoti ir priskirti atskirai EMAS įgyvendinimui. Pavyzdžiui, įmonė, kuri rado neatitikimą savo gamybos procesuose gali pasirinkti investuoti ne tik į mažiausiai kaštų reikalaujantį sprendimą, bet investuoti ir pasiekti aukštesnį aplinkosaugos veiksmingumo lygį, o sprendimo pasirinkimą gali įtakoti ir išaugęs aplinkosaugos reikalų supratimas, ir nauji pagal EMAS priimti aplinkos politikos uždaviniai. Iškyla klausimas, kuri kaštų dalis gali būti priskiriama išimtinai EMAS, o kuri veiksmams, kurie būtų atliekami bet kuriuo atveju, net ir nesant EMAS. Su panašiomis problemomis yra susiduriama, kai yra bandoma kvantifikuoti finansinę naudą, gaunamą iš aplinkosaugos technologijų inovacijų, arba pranašumus, susijusius su vietos bendruomene, ekologiškai orientuotais pirkėjais ar verslo partneriais.

Žymią vidinių kaštų dalį sudaro vidiniai ištekliai, reikalingi schemai įgyvendinti. Priklausomai nuo organizacijos dydžio, teritorinių padalinių skaičiaus, ankstesnės patirties diegiant vadybos sistemas bei poveikio aplinkai kompleksiškumo, tipinis EMAS įgyvendinimui reikalingas laiko tarpas sudarys, skaičiuojant 1 asmens darbo laiko sąnaudas, nuo kelių mėnesių nedidelėje paslaugų sektoriaus įmonėje iki kelerių metų didelėse korporacijose, apimančiose daugelį teritorinių padalinių.

Kai tik EMAS yra įdiegiamas ir gaunamas registracijos numeris, sistemos eksploatavimas (palaikymas) reikalauja daug mažiau išteklių, kadangi daugumos darbų, kurios buvo būtina atlikti, norint užsiregistruoti pirmąkart, daugiau vykdyti nebereikės (pvz., pirminės aplinkosaugos analizės, matavimo ir duomenų valdymo įrangos instaliavimo, pareigų paskirstymo).

Plačiau apie EMAS: http://gamta.lt/cms/index?rubricId=d35cc4cf-ac1a-46dc-add3-a2c643b6855f

VADYBOS SISTEMŲ INTEGRAVIMAS

Prieš diegdamos naują aplinkosaugos sistemą, organizacijos jau naudoja tam tikrą sistemą, todėl, visų pirma, turi būti atlikta pirminė aplinkosaugos analizė. Remiantis priimta aplinkos politika ir analizės rezultatais, yra parengiama organizacijos aplinkosaugos programa ir sukuriama aplinkosaugos vadybos sistema.

Organizacijoje privalo būti atliekamas aplinkosaugos auditas, apimantis visas susijusias organizacijos veiklas, kurio atlikimo ciklas negali viršyti 3 metų laikotarpio. Remiantis audito rezultatais, yra peržiūrimi nustatyti aplinkosaugos tikslai, o priimta aplinkosaugos programa koreguojama taip, kad peržiūrėti tikslai būtų pasiekti. Atlikus pirminę aplinkosaugos analizę ir tolimesnį auditą ar pasibaigus audito ciklui, yra parengiama vieša aplinkosaugos ataskaita.

Europos Komisija parengė trumpą, daugiausiai aplinkosaugos vertintojams ir kompetentingoms įstaigoms skirtą dokumentą, kuris trumpai aptaria įvairias problemas, su kuriomis gali susidurti registruotos ar besiregistruojančios organizacijos šiuo pereinamuoju laikotarpiu, bei pataria, kaip šias galimas problemas reiktų spręsti.

Daugelis šiuolaikinių vadybos sistemų veikia Demingo rato principu: planuok - įgyvendink - tikrink - veik (t.y. koreguok). Tai dar vadinama prevencijos ir nuolatinio gerinimo principu. Todėl, įdiegus įmonėje vieną planavimo - įgyvendinimo - patikrinimo - koregavimo principu veikiančią sistemą, ją galima panaudoti visose vadybos srityse, atsižvelgiant į kiekvienos srities specifiką.

Kiekvienai įmonei, svarstant vadybos sistemų integravimo klausimą, reikėtų įvertinti esamą vadybos sistemų padėtį ir įmonės bei visų suinteresuotųjų šalių poreikius atitinkamose srityse. Kiekviena sistema (ir veikianti atskirai, ir apjungta su kitomis) turėtų padėti įmonei pasiekti numatytus kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos tikslus.