APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ NAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES

2010.08.02. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Šiame straipsnyje apžvelgsime aplinkosauginių ženklų specifiką ir svarbą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje.

Aplinkai nepavojingo gaminio ženklas (ANGŽ) - tai, visų pirma, grafinis simbolis, pateikiamas gaminio etiketėje, kaip informacija vartotojui apie kokybiškesnę ir „švaresnę" gamtos atžvilgiu prekę, informuoja jog produkto gamyboje prioritetas teikiamas taupiam gamtos išteklių naudojimui bei švaresnėms gamybos technologijoms, t.y. aplinkos saugojimui.  Dažnai tokia informacija gali būti naudojama reklamoje, tokiu būdu tikintis išskirti gaminį iš kitų tos pačios grupės produktų bei padidinti jo konkurencingumą ir paklausą.

Aplinkosauginio ženklinimo principai ir galimi sunkumai

Išskiriami šie pagrindiniai aplinkosauginio gaminių ir paslaugų ženklinimo principai [1, 9, 10]:

Paties aplinkosauginio ženklo naudojimas yra apmokestintas vienkartiniu šio ženklo suteikimo mokesčiu bei metine rinkliava - tam tikra procentinė dalis nuo metinės produkto ar paslaugos pardavimų apyvartos. Pavyzdžiui, už Europos Sąjungos ekologinio ženklo (ES gėlė) suteikimą pareiškėjui reiktų sumokėti nuo 300 iki 1300 eurų vienkartinį mokestį. Mažiausia metinė rinkliavos  įmoka už ženklo naudojimą gali būti 500 eurų, o didžiausia metinė rinkliavos įmoka -   25.000 eurų vienai gaminių grupei ar paslaugai [1]. Tačiau kur kas didesnę išlaidų dalį, siekiant gauti šį ženklą, sudarytų  bandymai ir tikrinimai, norint atitikti reikiamus kriterijus. Šias išlaidas pareiškėjas turi padengti pats. Tačiau, didėjant vartotojų susidomėjimui aplinkosauga, gamintojai vis dažniau ryžtasi patirti šias išlaidas, įvertinę ateities perspektyvas.  

Paprastai įmonės, siekdamos savo produktus paženklinti aplinkosauginiais ženklais, visų turėtų apsvarstyti galimybę visoje savo veikloje naudoti aplinkos apsaugos valdymo principus. Tokiu būdu ne tik patį gaminį, bet ir visą įmonę būtų galima sieti su aplinkosauga. Be to, tai gali padėti užtikrinti ilgalaikę verslo sėkmę.

Kad tai pasiektų, reikia sukurti veiksmingą vadybos sistemą, apimančią visus įmonės valdymo bei veiklos elementus. Tai padaryti galima remiantis vadybos sistemos standartu ISO 14001 ir EMAS reglamentu. Apie šias sistemas rašėme praeitos savaitės straipsnyje „Aplinkosaugos vadybos sistemos".

Aplinkosauginiai ženklai ES šalyse

Gamintojai ar importuotojai turi galimybę rinktis ar savo gaminiams siekti suteikti atskiros valstybės, jei yra sukurtas ženklas, ar transnacionalinį aplinkai nepavojingo gaminio ženklą, atsižvelgdami į tai, kurioje šalyje bus daugiausiai parduodama aplinkosauginiu ženklu paženklintų gaminių, nes, kaip jau minėta, tiek ženklo suteikimo procedūra, tiek ir jo naudojimas yra apmokestinami.

Žemiau pateikti populiariausių Europos Sąjungoje naudojamų, globaliai pripažįstamų transnacionalinių ženklų simboliai bei trumpas jų aprašas [1, 2, 8]:

„Žydrasis angelas" („The Blue Angel") - tai seniausias pasaulyje, jau tapęs tarptautiniu aplinkosauginis ženklas, pradėtas naudoti Vokietijoje. 2007 m. šiuo ženklu jau buvo paženklinta daugiau nei 3700 produktų ir paslaugų 80-yje produktų kategorijų visame pasaulyje. Jos apima automobilių dalis (padangos, akumuliatoriai), statybines medžiagas ir konstrukcijas, valymo priemones, popieriaus ir kartono gaminius, biurų įrangą, baldus, plastikinius gaminius ir t.t.

Šiaurinėje Europoje plačiai paplitęs „Šiaurės gulbės" („The Nordic Swan") aplinkosauginis ženklas nuo 1991 m.. Nustatyti ženklinimo kriterijai 60-čiai gaminių grupių, įskaitant įvairius buities cheminius preparatus, kosmetiką.

Europos Sąjungos ženklas - stilizuota „ES-gėlė" („The EU-Flower"). Šiuo ženklu nuo 1992 m. žymimi aplinkai palankūs produktai (neapimant maisto produktų), o nuo 2000 m. ir paslaugos (pavyzdžiui, turizmo). 2007 m.  daugiau nei 400 kompanijų turi teisę ,,Gėle" ženklinti virš 2500 įvairių gaminių ir paslaugų. Tai itin sparčiai plintantis Europos Sąjungoje ženklas, kuris plačiau bus aprašytas kitos savaitės straipsnyje.

„Energijos žvaigždė" („The Energy star") - tai gaminių, pasižyminčių  energijos efektyvumu ir taupymu ženklas. Šis ženklas, suteikiamas buities prekėms, remiantis jų energijos vartojimo efektyvumu, suteikiant raidę A efektyviausiam ir G pačiam neefektyviausiam prietaisui. Tarp gaminių, pažymėtų šiuo ženklu, yra šaldytuvai, oro kondicionavimo sistemos, televizoriai, nešiojamieji kompiuteriai, kopijavimo aparatai, faksai bei kita biurų įranga. Apie Europos Parlamento, patvirtintą direktyvą, kuri įpareigos tam tikrus prietaisus žymėti pagal jų energijos efektyvumą, skaitykite straipsnyje „Visi elektriniai prietaisai privalomai bus žymimi pagal energetinį efektyvumą".

„Ekologiškas žemės ūkis" („Organic farming"). Ekologiškų maisto produktų gamintojai ES nuo 2000 metų gali naudoti šį ES ekologinį ženklą. Šiam ženklui gauti keliami gana aukšti kriterijai, nes ekologiški turi būti ne mažiau kaip 95 procentai galutinio produkto. 

2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos ES ekologiško maisto ženklinimo taisyklės, taip pat reikalavimas naudoti naują ES ekologinį ženklą. Dabar ES valstybėje narėje pagamintų fasuotų ekologiškų produktų, atitinkančių reikalingus standartus, pakuotes bus privaloma ženklinti „Europos lapu". Kartu su ES ženklu galės būti naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai ženklai. Nefasuotų ir importuotų ekologiškų produktų pakuotes žymėti "Europos lapu" nėra privaloma. Naujose ženklinimo taisyklėse ne tik nustatytas šio ženklo naudojimas, bet ir reikalaujama nurodyti produktų sudėtinių dalių pagaminimo vietą bei už tikrinimus atsakingos įstaigos kodą. Veiklos vykdytojams suteikiamas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turi pradėti taikyti šias naujas ženklinimo taisykles. Dar vienas pasikeitimas - pirmą kartą sudarytos ES ekologinės akvakultūros taisyklės.

Už ES žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloşas teigė: „Tikimės, kad naujasis ES ženklas visoje ES taps visuotinai atpažįstamu ekologiškos maisto produkcijos simboliu ir įtikins vartotojus, kad prekės yra pagamintos laikantis griežtų ES ekologinio ūkininkavimo reglamentų. Tikiuosi, kad šie pokyčiai ne tik suaktyvins ekologinio ūkininkavimo sektorių, bet ir dar labiau sustiprins vartotojų apsaugą."

Daugiau informacijos apie naujas taisykles ir ES ekologinį ženklą galite parsisiųsti iš ES ekologinio ūkininkavimo interneto svetainės: www.organic-farming.europa.eu

Informacijos apie konferenciją dėl bendros žemės ūkio politikos ateities rasite http://ec.europa.eu/agriculture/cap-post-2013/conference/index_en.htm

Aplinkosauginiai ženklai Lietuvoje

Lietuva, siekdama mažinti aplinkos taršą, 1996 m. pradėjo kurti produktų ekologinio ženklinimo sistemą. Aplinkos ministerija inicijavo Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) logotipo sukūrimą ir jo patentavimą. Vadovaujantis ES dokumentais, buvo parengtas dokumentų paketas, nustatantis AŽ suteikimo tvarką ir procedūras. Taip pat buvo nustatyti ženklo suteikimo ekologiniai kriterijai 20 gaminių grupių [2, 9].

2001 metais sukurtas lietuviškas ženklas „Vandens lelija" po stogu (paveikslas kairėje), skirtas žymėti aplinkai nepavojingus ne maisto gaminius. Ženklo suteikimo kriterijai parengti pagal atitinkamus Europos Sąjungos Komisijos reikalavimus. tačiau, Lietuvos rinkoje dar nėra nė vieno gaminio paženklinto Vandens lelijos ženklu.

 Dar vienas lietuviškas aplinkosauginis ženklas - „Ekoagros" - tai žemės ūkio ir maisto produktų ženklas. Tai informacija vartotojui, jog produktai auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus taisyklių reikalavimus. Šie  produktai visada bus paženklinti etikete, kurioje pateikiama pati svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, identifikuotas gamintojas, jo sertifikato numeris bei sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga.

Nuo 2007 metų patvirtintas ir įvestas dar vienas žemės ūkio ir maisto produktų ženklas „Ekologinis žemės ūkis". Šį ženklą nustatyta tvarka naudoja sertifikuoti Lietuvos ekologinės gamybos ūkininkai bei perdirbėjai, kartu su sertifikavimo įstaigos "Ekoagros" ženklu.

Aplinkosauginių ženklų naudojimas Lietuvoje

Kol kas vienintelis lietuviškas aplinkai nepavojingų ne maisto produktų ženklas „Vandens lelija" tėra tik teisiškai įregistruotas. Nėra nei vieno gamintojo, kuris realizuotų šį ženklą, taip siekdamas išskirti savo gaminius iš kitų tos pačios grupės produktų.  Matyt, tam yra savų priežasčių, tokių kaip maža rinka, taip pat ekonominė situacija, lemianti labai svarbų vartotojų įprotį - įsigyti pigesnes prekes. Dauguma vartotojų dar nėra pakankamai pribrendę vartojimą glaudžiai sieti su aplinkosauga.  Tačiau į šia problemą negalima žvelgti vien tik iš vartotojų pusės. Kol kas Lietuvoje nėra akredituotų laboratorijų, kurios galėtų patikrinti gaminių aplinkosauginius kriterijus aplinkai nepavojingo gaminio ženklui suteikti. Bet vėlgi, iškyla klausimas, ar tikslinga steigti laboratoriją, jeigu ji nebus aprūpinta darbu. Taip pat valstybė nepakankamai propaguoja aplinkosauginį ženklinimą.

Tačiau Lietuvos pramonės įmonės jau keletą metų domisi ekologiniais ženklais. Šiuo metu daugelis tekstilės gaminius gaminančių įmonių savo gaminius yra paženklinusios Vokietijos Tekstilės pramonės instituto suteikiamu ekologiniu ženklu „Ökotex" [2]. Šio ekologinio ženklo suteikimo kriterijai įvertina tik gaminio ekologines savybes. Deja, ES aplinkosauginiu ženklu „Gėle" savo gaminamą produkciją ženklinti teisę turi vienintelis gamintojas - AB „Utenos trikotažas" (žr. 1 lentelę). Ši bendrovė nuo 2005 m. vasario 1d. „Gėle" ženklina trikotažo gaminius pagamintus iš medvilnės bei medvilnės ir elastino, kuriuos dėvi kūdikiai ir suaugusieji.

Visiškai priešinga situacija egzistuoja kalbant apie žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą minėtais lietuviškais aplinkosauginiais ženklais. Net per 2800 ūkininkų Lietuvoje 2007 m. turėjo teisę ženklinti savo produkciją ekologiniais ženklais [8]. Tokią situaciją, be abejo, smarkiai įtakoja didžiulės paraminės lėšos iš ES būtent žemės ūkio sričiai.

1 lentelė. Produktų ir paslaugų, paženklintų „ES-gėle", skaičius Pabaltijo šalyse.

Šaltinis: http://www.eco-label.com

Visos Baltijos šalys kol kas vangiai įsijungia ir į ES aplinkosauginio ženklo diegimą. To pagrindinės priežastys yra tos pačios, kaip ir anksčiau minėtos Lietuvoje. Tačiau reikia pabrėžti, jog aplinkosauginio ženklo suteikimo procedūra Estijoje yra subsidijuojama, o tai labai svarbus skirtumą, lyginant su Lietuva ir Latvija.

Latvija išsiskiria tuo, jog visi ženklai yra suteikti turistų apgyvendinimo paslaugų grupei. Lietuvos įmonėms, teikiančioms tokias paslaugas, taip pat derėtų apsvarstyti galimybę siekti gauti „Gėlės" ženklą nes turistų skaičius iš Europos, aplankančių mūsų šalį išties daugėja.

Tačiau Lietuvos vartotojai gali rinktis net iš 225 produktų ar paslaugų, kurie importuojami (paslaugų teikimo atveju įkurti filialai, atstovybės) iš kitų ES šalių ir yra paženklinti ES aplinkosauginiu ženklu (žr. 2 lentelę).

2 lentelė.  Lietuvoje parduodami užsienio gamintojų produktai ir siūlomos paslaugos, paženklinti „ES-gėle".

Šaltinis: http://www.eco-label.com

Iš lentelės duomenų matyti, jog Lietuvoje išties galima įsigyti gan įvairios „ES-gėlės" ženklu paženklintos produkcijos ir paslaugų (nuo tualetinio popieriaus iki turistų apgyvendinimo paslaugų). Daugiausia paženklintų produktų ar paslaugų Lietuvoje galima įsigyti iš Suomijos ir Italijos gamintojų ar importuotojų, kurie atitinkamai daugiausia į mūsų šalį importuoja kopijavimo popierių ir kietai grindų dangai priskiriamų gaminių. Manome, jog turistų apgyvendinimo paslaugos daugiausiai siūlomos tų pačių šalių turistams, atvykstantiems į Lietuvą.

 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkosauginis ženklinimas. Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. kovas 21d.]. Prieiga per internetą: <http://aaa.am.lt/VI/index.php>.
2. Aplinkosauginiai ženklai ir aplinkosauginės deklaracijos. Bendrieji principai (ISO 14020:2000). - Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2003. - 8 p. - ICS 13.020.50.
3. Aplinkosauginiai ženklai ir aplinkosauginės deklaracijos. I tipo aplinkosauginis ženklinimas. Principai ir procedūros (ISO 14024:1999). - Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2003. - 15 p. - ICS 13.020.50.
4. ecolabeling.ogr. Ecolabels by regions [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. balandis 4d.]. Prieiga per internetą: <http://ecolabelling.org/>.
5. Europos komisija. Environment. Eco-label [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. balandis 5d.]. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/index_en.htm>.
6. Europos Sąjungos eko-ženklo katalogas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. balandis 5d.]. Prieiga per internetą: <http://www.eco-label.com/lithuanian/>. 
7. Lietuvos vartotojų institutas. Aplinkosauginiai ženklai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. balandis 6d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vartotojai.lt/lt/13/pbl123.html>.
8. LR Aplinkos ministerija. Žalieji pirkimai. Aplinkosauginis ženklinimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 m. kovas 21d.]. Prieiga per internetą: <http://www.am.lt/VI/index.php>.
9. Ruževičius, Juozas. Kokybės valdymo metodai ir modeliai. Vadovėlis. - Vilnius: 2006. - 316 p. - ISBN 9955-665-57-2.
10. Ruževičius, Juozas. Kokybės valdymo modeliai ir jų taikymas organizacijų veiklai tobulinti. Mokomoji knyga. - Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 2006. - 214 p. - ISBN 9986-19-837-2.
11. VŠĮ Kauno regiono plėtros agentūra. Ekologiniai ženklai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 balandis 6d.]. Prieiga per internetą: <http://www.krda.lt/eko/ekomarks>.