ES APLINKOSAUGINIS ŽENKLAS „ES-GĖLĖ"

2010.08.10. Parengta pagal Tomo Jačunsko, Igno Dundulio, Domo Janulionio rašto darbą "APLINKOSAUGINIŲ ŽENKLŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE IR ES. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS".

Šiuo straipsniu tęsiame praeitos savaitės straipsnio "Aplinkosauginių ženklų naudojimas Lietuvoje ir ES" temą, detaliau apžvelgdami Europos sąjungos aplinkosauginį ženklą (paveikslas kairėje). Europos Sąjungos „Gėlė" - tai regioninis aplinkosauginis ženklas, kuriam teisinė bazė buvo pradėta kurti 1992 metais. Šis ženklas yra suteikiamas produktams, išskyrus maisto ir farmacijos gaminius bei gėrimus.

„ES-gėlę" yra rekomenduojama suteikti tik tiems gaminiams, kurių apyvarta yra didelė, kurie visuose savo gyvavimo cikluose mažai kenkia aplinkai, ir yra skirti vartotojui, o ne pramoniniam naudojimui.

Europos komisijos tinklalapyje [5] pabrėžiama tokia „Gėlės" ženklo naudojimo misija: „Aplinkosauginis ženklas „Gėlė" turi būti atpažįstamas kaip pagrindinis ir svarbiausias ženklas, suteikiamas produktams ir paslaugoms, kurie saugo aplinką".

Taip pat išskiriami šie pagrindiniai ženklo naudojimo tikslai:

„ES-gėlės" ženklas suteikiamas vadovaujantis Europos Sąjungos institucijų priimtais teisės aktais. Gaminiai yra suskirstyti į grupes, kurioms yra rengiami ekologinio ženklo suteikimo kriterijai. Šie kriterijai paprastai yra peržiūrimi kas keleri metai ir tobulinami. Šiuo metu yra parengti 25 gaminių ir paslaugų grupių (žr. 1 lentelę) ekologinio ženklo suteikimo kriterijai, kurie yra nuolat peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus. Paskutiniais duomenimis, per visas gaminių grupes yra suteikti 600 ES ženklai (žr. 1 pav.). Taip pat nuolat yra apjungiamos vis kitos, plačiai naudojamų produktų ar paslaugų grupės, kurioms galima taikyti aplinkosauginius kriterijus ir suteikti atitinkamą ženklą.

1 lentelė. Gaminių/paslaugų grupės, kurioms yra parengti ES ženklo suteikimo kriterijai.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/product/index_en.htm

* - šiuo metu peržiūrimi kriterijai; ** - kriterijai kuriami.

Iš 1 lentelės duomenų matyti, jog šešiose gamybos ir vienoje paslaugų teikimo srityje jau yra parengti ES aplinkosauginiam ženklui gauti reikalingi kriterijai. Šios sritys apima 23 gaminių ir 2 paslaugų teikimo grupes, kas leidžia teigti, jog ženklo pritaikymo (suteikimo) sritis yra gana plati. Nors kai kurie gaminiai yra itin specializuoti, dauguma jų naudojama kasdieninėje buityje, todėl svarbu gerinti šių gaminių ekologiškumą. Be to, šiuo metu kuriami kriterijai dar trims naujoms gaminių grupėms, o šešioms, jau turinčioms nustatytus kriterijus, pastarieji peržiūrimi.

1 pav. Naudojamų „ES-gėlės" ženklų skaičius pagal produktų/paslaugų grupes 2005-2008 m. (http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/news/flowerarchive_en.htm).

Iš diagramos duomenų matyti, jog daugiausiai ženklų iki 2007 m. buvo paženklinta tekstilės bei apdailos dažų ir lakų produktų grupėse. 2005 m. apskritai iš visų „Gėlės" ženklą galinčių naudoti kompanijų tam tikroms produktų/paslaugų grupėms, net 41% (118 iš 288) priklausė minėtoms produktų grupėms. Tačiau nuo 2007 m. smarkiai šoktelėjo „Gėlės" ženklą gaunančių paslaugų skaičius, turistų apgyvendinimo ir kempingų grupėje. Šiose grupėse per 2006 - 2008 metus paženklintų paslaugų skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus. Tokiam šuoliui didžiausią įtaką turėjo Italijos rinka, kurioje smarkiai išaugo įmonių, paženklinusių savo gaminamą produkciją ar teikiamas paslaugas skaičius (žr. 2 lentelę), ypač turistų apgyvendinimo grupėje.

„ES-gėlės" ženklo naudojimas ES

ES „Gėlė" šiuo metu išties plačiai naudojama šalyse-narėse. 2 lentelėje pateikti duomenys apie tai, kaip atskirose šalyse kito „Gėlės" ženklą tam tikrai gaminių ar paslaugų grupei gavusių kompanijų (įmonių) skaičius.

2 lentelė. „ES-gėlės" ženklą tam tikrai gaminių ar paslaugų grupei naudoti teisę turinčių kompanijų skaičius pagal šalis 2001 - 2008 m.

 Šaltinis: http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/news/flowerarchive_en.htm

* <10 atveju, šalis priskiriama kategorijai „Kitos".

2 lentelėje paryškintu šriftu išskyrėme savo duomenimis išsiskiriančias šalis. Visų pirma reikėtų paminėti Italiją, kurioje itin sparčiai augo „Gėlės" ženklo įdiegimas nagrinėjamu laikotarpiu. Kaip jau minėjome, pagrindinė to priežastis - išskirtinai gausus turistų apgyvendinimo paslaugų ženklinimas, nes į šią šalį kasmet plūsta tūkstančiai turistų iš visos Europos, todėl ES ekologinis ženklas, kurio populiarumas vartotojų tarpe smarkiai auga, be abejo, suteikia pranašumą jo turėtojui. Dar viena svarbi priežastis yra prekių eksportas į kitas ES ir ne ES šalis, kuriose vartotojai daug lengviau atpažįsta europinio lygio ženklą, o ne valstybės sukurtą. Apskritai Italijos gamintojams ir paslaugų teikėjams priklauso teisės net į 33 % visų ES naudojamų „Gėlės" ženklų. Tai išties įspūdingas skaičius.

Prancūziją ir Vokietiją verta išskirti kaip daugiausiai gyventojų Europoje turinčias valstybes, todėl europinių standartų diegimas, šiuo atveju aplinkosaugos srityje, yra itin svarbus, norint patenkinti klientų poreikius. Beje, Vokietija kol kas tik pastaraisiais metais aktyviai įsijungė į „Gėlės" ženklo naudojimą dėl labai didelio savų aplinkosauginių ženklų skaičiaus šioje šalyje. Tai taip pat galima paminėti Jungtinę Karalystę, tačiau ES ženklo diegimas šioje šalyje kol kas nėra toks spartus kaip kitose didžiosiose ES narėse.

Kaip ir buvo galima tikėtis, į penketuką pagal naudojamų „Gėlės" ženklų skaičių patenka ir Graikija, kuri nėra sukūrusi nei vieno savo aplinkosauginio ženklo, todėl natūralu, kad tokioje gan didelėje valstybėje tokio ženklo diegimo poreikis išties egzistuoja.

Deja, susidaro įspūdis, jog ne visos valstybės kreipia vienodą dėmesį į aplinkosauginio ženklinimo svarbą. Ypač tai galima būtų pasakyti apie Portugaliją, kuri pagal turimus duomenis neturi sukūrusi nė vieno savo ženklo, o ir „ES-gėlės" ženklinimo, panašu, kol kas nepropaguoja. Tikėtina, jog vis tik šis tarptautinio aplinkosauginio standarto diegimas ateityje neaplenks ir šios, ir kitų, naujųjų ES narių. Juolab, jog visoje Europos Sąjungoje šį ženklą naudoti teisę gavusių kompanijų skaičius nuo 2001 iki 2008 metų išaugo daugiau nei 6 kartus.