VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA IR ŠIOS TEORIJOS PRADININKAI

Nuolatos organizacijos grumiasi nuožmioje konkurencinėje kovoje siekdamos tvaraus ir pelningo augimo. Jos visais būdais siekia konkurencinio pranašumo, kovoja dėl rinkos dalies ir stengiasi išsiskirti iš kitų. Kuriamos įvairios konkuravimo strategijos.

Organizacijos norėdamos išlikti, turi pasitelkti naujausias  visuomenės plėtros koncepcijas bei pažangiausią patirtį. Pažangos ir nuolatinio tobulėjimo harmonijos padės pasiekti:                     

• darnaus vystymo koncepcija;
• visuotinės kokybės vadybos filosofija ir metodai;

Šiame straipsnyje plačiau aptarsime visuotinės kokybės vadybos sritį ir pagrindinių kokybės vadybos teorijos pradininkų principus.

Visuotinė kokybė remiasi vartotojų poreikių patenkinimo būtinybė. Darbas nėra kokybiškai atliktas, gaminys nekokybiškas visais atvejais, kai darbo rezultatais ir produktu nepatenkinti vartotojai. Visuotinės kokybės sąvokoje labai svarbios dvi vartotojų grupės: išoriniai ir vidiniai vartotojai. Suprantama, kad kiekviena organizacija veikia tik todėl, kad turi išorinių vartotojų, kurių poreikių tenkinimas yra pagrindinių organizacijos veiklos uždavinys. Tačiau kiekvienas padalinys ir kiekvienas darbuotojas organizacijoje atlieka tam tikrą integruotų veiklos procesų dalį. Jie organizacijoje vaidina du vaidmenis: vartotojų ir tiekėjų. Remiantis grįžtamuoju ryšiu iš vartotojų, tobulinami veiklos darbo rezultatai ir produktai, siekiant patenkinti nuolat didėjančius vartotojų poreikius. Visuotinę kokybę įgyvendinusios organizacijos yra labai dinamiškos, lanksčios, sugebančios adaptuotis prie pakitusių sąlygų. Jos gali sėkmingai reaguoti į nenumatytus greitus pasikeitimus: išorinių ir vidinių vartotojų bei visuomenės poreikių, technologijos, monetarinės sistemos, tarptautinės geopolitinės situacijos ir kitų pokyčių, kuriuos numatyti iš anksto sunku.

Lentelėje apačioje pateikti pagrindiniai tradicinės ir visuotinės kokybės vadybos principai. [4]

1 lentelė. Tradicinės vadybos ir visuotinės kokybės vadybos skirtumai [1]

Kokybės vadybos teorijos pradininkai

E. Demingas sukūrė originalią, savitą kokybės vadybos sistemą, kurios svarbiausieji elementai yra vadinamieji keturiolika E. Demingo kokybės punktų, mokslininkas buvo apdovanotas žymiausiais Japonijos apdovanojimais ir laikomas šios šalie nacionaliniu didvyriu:

1) Tikslo pastovumas - svarbu nustatyti tikslą ir tvirtai bei nuosekliai jo siekti, nuolat gerinti prekių ir paslaugų kokybę.

2) Nauja filosofija - negalima taikstytis su vėlavimais, klaidomis, medžiagų defektais ar darbo broku.

3) Būtina atsisakyti priklausomybės nuo masinės kontrolės - kontrolės atsisakymas reiškia, kad būtina suprasti procesus taip gerai, kad būtų įmanoma nusakyti rezultatų kokybę sprendžiant vien pagal įeigas ir pirmines operacijas.

4) Perkant nesivadovauti vien kaina - kartu būtina reikalauti teikiamos produkcijos kokybės įrodymų.

5) Nuolatinis kiekvieno proceso tobulinimas - kiekvienas įmonės darbuotojas turi būti įtrauktas į šį procesą ir naudoti PDCA (plan-do-check-act) ciklą.

6) Vykdyti apmokymus - be jų teisinga darbų atlikimo tvarka neįsisavinama arba greitai užmirštama.

7) Skatinti lyderystę - lyderis palaiko įmonės tikslus, atkreipia dėmesį tiek į vidaus, tiek ir į išorės vartotojus bei skatina didžiavimąsi savo darbu.

8) Išgyvendinti baimę - baimė sukuria aplinką, kurioje tikslūs duomenys neegzistuoja, kur žmonės dreba dėl savo darbų ir todėl netiksliai praneša apie problemas, nesėkmes ir defektus.

9) Sunaikinti barjerus tarp skyrių - atskiri tikslai ir užduotys skirtingiems skyriams tampa problemų ir konkurencijos priežastimi.

10) Panaikinti šūkius, lozungus, tikslinius rodiklius darbuotojams - plakatų ir lozungų naudojimas iškeliant užduotis ir nepasakant, kaip jas pasiekti, tik sukelia priešišką reakciją.

11) Panaikinti darbo standartus (gamybos kvotas) - darbuotojas pasiekia tam tikrą nustatytą normą (pilnai neišnaudoja sistemos galimybių), jis automatiškai sulėtina darbo tempą; kai iškeliami kiekybiniai tikslai, jų vykdymas tampa svarbesniu nei klientų norų tenkinimas.

12) Panaikinti kliūtis, trukdančias darbininkams ir vadybininkams didžiuotis savo darbu.

13) Įgyvendinti aktyvią mokymosi ir tobulinimosi skatinimo programą - tam, kad būtų pasiektas pagerėjimas, mokymas ir tobulinimas.

14) Visus įtraukti į transformavimo procesą - visų susijusių su organizacija veiklų koordinavimas reikšmingai įtakoja problemų mažėjimą ir visos sistemos optimizavimą.

E. Demingas manė, jog norint visose organizacijos veiklos srityse siekti kokybės, reikia keisti vadybos filosofiją. Taip pat būtina keisti vadovų ir visų darbuotojų elgesį taip, kad kompanija galėtų kuo pigiau, kokybiškiau ir našiau, siekiant kokybės, gerbti ir remti visų organizacijos narių veiklą.

J. Juranas savo kokybės trilogijoje nagrinėja tris pagrindinius kokybės vadybos procesus: Kokybės planavimą, kokybės valdymą ir kokybės gerinimą. Jis akcentavo, kad vadovai atsakingi už kokybės pasiekimus, jie turi suformuluoti kokybės gerinimo tikslus. J. Juranas kokybę apibrėžė kaip tinkamumą vartoti. Tai pasak J. Jurano, pasiekiama projektuojant, gaminant, užtikrinant produktų saugumą. Jo koncepcija siejasi su vartotojo nuomonės išaiškinimu. J. Juranas rekomendavo viską matuoti ir remtis gera sprendimų priėmimo technika. Skirtingai negu E. Demingas, jis telkė dėmesį į vadybą iš viršaus į apačią ir vadybos techninius metodus vietoj E. Demingo siūlomų darbuotojų nuopelnų pripažinimo ir jų pasitenkinimo darbe ieškojimo.

Dešimt J. Jurano kokybės gerinimo žingsnių:

1.          Informuoti apie kokybės gerinimo poreikius ir galimybes;

2.          Suformuluoti gerinimo tikslus;

3.          Organizuoti tikslų pasiekimo sistemą;

4.          Užtikrinti mokymą;

5.          Spęsti kokybės gerinimo problemas;

6.          Informuoti apie pažangą;

7.          Pripažinti pasiekimus;

8.          Aptarti rezultatus;

9.          Apskaičiuoti rezultatus;

10.      Rengti metinius kokybės gerinimo planus.

A. Feigenbaumo teorija

A. Feigenbaumas kokybės vadybą įvertino ekonomiškai. Jis pasiūlė apskaičiuoti kokybės išlaidas. Jo nuomone, kokybės išlaidas tikslinga suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas:

A.Feigenbaumo nuomone, kokybės vadyba turi būti visuotinė ir sisteminga, apimanti visus organizacijos funkcinius skyrius, o ne vien gamybą ar paslaugos teikimą. Visa organizacijos veikla kokybės srityje turi būti apibrėžta ir dokumentuota techninėse ir vadybinėse procedūrose, aiškiai nurodančiose ir veiksmingai koordinuojančiose žmonių veiklą bei informacijos srautus. Ši sistema organizacijoje turi būti įgyvendinta geriausiu ir praktiškiausiu būdu, kad vartotojai būtų patenkinti esant minimalioms kokybės išlaidoms. A.Feigenbaumas pabrėžia prevencinių veiksmų svarba, o ne jau padarytų klaidų taisymą. Rūpinimasis kokybe turi tapti kasdienės organizacijos veiklos dalimi.

Nors garsiųjų kokybės specialistų požiūriai į kokybės vadybą skiriasi, tačiau yra ir bendrų bruožų:

[1] „Visuotinės kokybės vadyba", Casimir C. Barczyk

Literatūra

1.   -

2.   -

3.   C.Barczyk  C. „Visuotinės kokybės vadyba" Eugrimas Vilnius 1999 256p.;

4.   Jurkauskas A. „Visuotinės kokybės vadyba" Technologija Kaunas 2006 248p.;

5.   Kaziliūnas A. „Kokybės analizė, planavimas ir auditas" MRU Vilnius 2006 312p;

6.   -

7.   Vanagas P. „Visuotinės kokybės vadyba" Technologija Kaunas 2004 427p.;