DARBO KOKYBĖS INDEKSAS IR PASITENKINIMAS DARBU EUROPOJE

2010.05.05. pagal Vilmos Nedovizijūtės rašto darbą "Darbo kokybės indeksas Europoje"  

2008 metais Europos Sąjungos Prekybos Unijos Institutas sukūrė Europos Darbo kokybės indeksą, kuris leis įvertinti darbo kokybę tarp Europos šalių ir skirtingu laikotarpiu. DKI yra skaičiuojamas vienąkart į metus atskirai kiekvienai šaliai bei bendrai visai Europos Sąjungai.

Darbo kokybės indeksas yra kompleksinis rodiklis. Jį sudaro šeši subindeksai: atlyginimas (angl. wages), nestandartinės darbo formos (angl. sutr. NSE), darbo - gyvenimo balansas bei darbo laikas (angl. sutr.: WLB), darbo sąlygos bei darbo sauga (angl. work cond.), karjeros galimybės bei apmokymai (angl. skills), galimybė pareikšti nuomonę bei dalyvauti sprendimų priėmime (angl. sutr.: int. rep). Šie subindeksai skiriasi šalyse bei skiriasi pagal lytį. Moterų indeksai ganėtinai žemi kalbant apie atlyginimų dydį bei nestandartines darbo formas, tačiau jos lyderiauja pagal darbo-gyvenimo balansą ir darbo sąlygas. Kaip bebūtų keista Vokietija turi aukštą indeksą tik vertinant atlyginimus, o visuose kituose įvertinimuose ji atsilieka nuo kitų senųjų ES narių.

1 pav. Danijos, Graikijos ir Lietuvos palyginimas pagal darbo kokybės subindeksus 2008 m. Šaltinis: Job quality in Europe report 2008

Darbo kokybės indekso subindeksai daro įtaką darbuotojo pasitenkinimo darbu laipsniui, todėl labai svarbu stengtis gerinti darbo kokybę organizacijoje.

2 pav. Darbo kokybės indeksas ES, 2008m. Šaltinis:  Job quality in Europe report 2008

2008 m. ES 27 darbo kokybės indeksas siekė apie 0,5. Danija, Olandija bei Didžioji Britanija turėjo aukščiausius darbo kokybės rodiklius ES. Galima paminėti, kad Danija 2007 metų duomenimis, pasaulyje buvo 7-oji pagal gyvenimo kokybės indeksą, Olandija buvo 3-ioji, Didžioji Britanija - 37.

Žemiausias darbo kokybės indeksas buvo Lenkijoje, Rumunijoje bei Graikijoje. Apibendrinant, darbo kokybės indeksas aukščiausias Šiaurės Europos šalyse, vėliau Pietų Europos šalyse, o žemiausias - naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje. Gyvenimo kokybė ir darbo kokybė yra susiję rodikliai. Šie indeksai tiesiogiai koreliuoja.

Didžiosios Britanijos aukštą DKI nulėmė tokie aukšti subindeksai, kaip karjeros galimybės bei apmokymai. Taip pat neblogai subalansuotas darbas bei asmeninis gyvenimas, darbo sąlygos bei darbo saugumas. Tuo tarpu Vokietija turi aukštą atlyginimų subindeksą, bet žemus darbo sąlygų ir darbo saugumo bei nestandartinių darbo formų subindeksus. Reikia paminėti, Vokietija turi puikiai išvystytą švietimo sistemą, todėl apmokymams darbe šioje valstybėėje skiria mažiau dėmesio. 

Pasitenkinimas darbu

Kaip darbo kokybė įtakoja pasitenkinimą darbu („job satisfaction")? ISR kompanija atliko tyrimą. Ji apklausė 360 000 darbuotojų visame pasaulyje. Tyrimas parodė, kad Danijos darbuotojai buvo labiausiai patenkinti savo darbo vieta lyginant su kitais Europos darbuotojais, o pasauliniu lygiu Danija užėmė 2-ąją vietą. 76% apklaustųjų danų norėjo išsaugoti tą darbo vietą ,kurioje dirbo ir rekomenduotų ir kietiems ten dirbti. Pasitenkinimą darbu labiausiai nulėmė šie du indikatoriai: tobulėjimo galimybės bei dalyvavimas sprendimų priėmime. Taip pat ir finansinis atlygis. Danijos darbo rinka - tai produktyvi, orientuota į vartotojišką kultūrą, pirmaujanti pagal darbuotojų skaičių Europoje, kurie tiesiogiai bendrauja su klientu, net 72% darbuotojų, kai Europos vidurkis 62%. Danija kartu su Švedija, Suomija ir Norvegija pirmauja Europoje pagal kompiuterių panaudojimą savo darbo vietoje. Daugiau nei pusė visų Danijos darbuotojų naudoja Internetą bei el. Paštą darbo metu. Danija pirmauja pagal darbuotojų skaičių, dirbančių namuose (16%), ES vidurkis - 8%. Kas antras darbuotojas Danijoje (54%) savo darbe yra informuojamas apie galimus pokyčius darbo organizavime. Tai mažesnis skaičius nei Švedijoje (60%) ar Suomijoje (72%), bet aukštesnis nei ES vidurkis (47%). Keturi iš penkių darbuotojų Danijoje yra puikiai informuoti apie darbo saugą. Darbo intensyvumas - tai vienas rodiklių, kuriuo darbuotojai nėra labai patenkinti. 75% apklaustųjų teigė dirbantys labai sparčiu tempu, 69% teigė nuolat turintys darbų nustatytus terminus („deadlines"). Tai būdinga ir Šiaurės Europos šalims. Tuo tarpu ES vidutiniškai 60 % darbuotojų dirba labai įtemptu tempu ir apie 62% turi nustatytus darbų terminų datas. [8]

Danai turi aukščiausią autonomijos laipsnį Europoje, aukštą rotacijos laipsnį, 68% apklaustųjų (t.y. atliekamos darbo užduotys yra labai įvairios ir keičiasi), didelį darbo greitį, 81 % apklaustųjų. Komandinis darbas yra dažnesnis nei individualus.

3 pav. „ Pasitenkinimas darbu Europos valstybėse 2007 m., %". Šaltinis: Fourth European Working conditions survey].

Pastebėta, kad kompanijų su patenkintais darbuotojais pelnas išauga, o su nepatenkintais - nukrenta.