Susisiekite su mumis

Naujienos

Efektyvi 6 sigma metodologija

2013.03.01
Efektyvi 6 sigma metodologija

6 Sigma - tai statistiniais metodais paremta įmonės veiklos kokybės gerinimo metodologija. Metodologijos pavadinimas yra kilęs iš graikiškos Sigma raidės, matematinėje statistikoje reiškiančios nuokrypį. Šešios sigmos (six sigma) reiškia 3,4 defekto iš 1 000 000 gaminių - kitaip tariant, beveik idealų gamybinį procesą.

Six Sigma buvo sukurta XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje, "Motorola" kompanijoje, siekiant išspręsti kokybės problemas. Metodologija išplito dešimtmečiu vėliau, daugiausia tarp gamybos įmonių, o po to, kai 1995 m. ji tapo oficialia "General Electric" verslo strategija, Six Sigma susilaukė tarptautinio pripažinimo ir tapo viena iš populiariausių gamybos valdymo metodologijų.
Iš daugumos kitų vadybos ir kokybės valdymo metodologijų Six Sigma išsiskiria apibendrintu, orientuotu į maksimaliai greitą ir efektyvų svarbiausių problemų sprendimą požiūriu, į šios veiklos organizavimą įtraukiant ne tik įmonės vadovybę, bet ir darbuotojus. Diegimo metu nustatomos silpniausios procesų vietos, apibrėžiami kontrolės mechanizmai, o paskui remiantis sukauptais duomenimis, gerinama įmonės veikla.
 
Six Sigma metodologijos procesai ir principai
Valdant įmonės veiklą, Six Sigma remiasi cikline penkių fazių kokybės gerinimo metodika "DMAIC" (angl. Define, Measure, Analyse, Improve, Control), labai panašia į naudojamas kitose metodologijose (pvz., Capability Maturity Model), tačiau akcentuojančia grįžtamąjį ryšį (Control fazė) bei statistinius metodus:
 
  • Define: Nustatomi silpniausi įmonės procesai, siektini rezultatai, bendra strategija ir t.t.
  • Measure: Procesai tiksliai apibrėžiami, išskiriant matavimui tinkamus rodiklius, pradedama rinkti statistika.
  • Analyse: Gauti rezultatai analizuojami (ieškoma prastos darbo, produkcijos ar paslaugų kokybės priežasčių).
  • Improve: Procesas optimizuojamas (remiantis prieš tai gautais analizės duomenimis).
  • Control: Procesas kontroliuojamas. Pastaroji fazė turi tapti nuolatine (nesibaigiančia), o ją pasiekus, procesą galima kartoti nuo pirmosios fazės, gerinant kitus veiklos aspektus. 
 

Naujausia

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis užtikrinant profesinio mokymo kokybę

2015.04.22

Dr. Dalius Serafinas, VU EF docentas, UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius

Švietimo kokybės užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, padedantis inicijuoti socialinius ir ekonominius pokyčius, gerinti asmens ir šalies gyvenimo kokybės rodiklius.

Eilę metų Europos Sąjungos profesinio rengimo politikoje nebuvo didelių iniciatyvų, lyginant su aukštuoju išsilavinimu ir Bolonijos procesu, tačiau 2002 metais Europos Komisijos ir 31 šalies ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, pasirašyta Kopenhagos deklaracija padėjo fundamentalų pagrindą Europos šalių bendradarbiavimui plėtojant vieningus profesinio mokymo prioritetus visoje Europoje. Kopenhagos proceso metu sukurti bendri Europos instrumentai, tokie kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS, 2008), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET, 2009), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET, 2009), nubrėžė aiškias profesinio mokymo politikos plėtojimo gaires, tačiau vieninga ir darni profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema Europoje vis dar yra ateities perspektyvoje.

Nacionalinis kokybės vadybos prizas – kelias į pripažinimą užsienio šalyse

2015.02.18

Pasauliui sparčiai keičiantis, tobulėjant technologijoms, kur kas svarbesniu aspektu tampa originalumas ir intelektualumas nei šalies dydis ir ištekliai. Lietuva negali sau leisti atsilikti nuo technologijų ir inovacijų maratono lyderių.