Susisiekite su mumis

Naujienos

Apribojimų teorijos (TOC) naudojimas

2013.03.01
Apribojimų teorija (angl. Theory of Constraints arba TOC) - labai bendro pobūdžio vadybos metodologija, skaičiuojanti beveik tris dešimtmečius.
Manoma, kad įmonės ar padalinio veiklą paprastai trikdo vos kelios esminė kliūtys (apribojimai), kurias pašalinus, veiklos rezultatyvumas žymiai pagerėja. Bet kurioje įmonėje ar padalinyje visada galima atrasti bent vieną tokią kliūtį (apribojimą), kuris pastebimai trikdo veiklą ir blogina jos rezultatus.
 
Pirmiausiai įvardijama, kad pagrindinis įmonės (sistemos) tikslas - užsidirbti pinigų. Visi pagerinimai ir veiksmai turi būti vertinami pagal  jų įtaką siekiant pagrindinio sistemos tikslo.
 
Geresni galutiniai sistemos rezultatai nėra atskirų sistemos elementų pagerinimo suma. Norėdami valdyti apribojimus, o ne leisti būti jų valdomiems, turime laikytis 5 žingsnių metodikos:
1.    Identifikuoti
Norint valdyti apribojimus, reikia juos nustatyti. Būtina identifikuoti sistemos apribojimą, kurio pagerinimas lemtų geresnius galutinius rezultatus. Tai gali būti gamybos cechas, įrengimas, pamaina, technologinės grandinės etapas, kuriame stringa visi darbai, sukaupta daugiausia atsargų, daugiausiai nepadarytų užduočių.
2.    Išnaudoti
Kitas žingsnis, nustačius apribojimą, yra efektyvesnis jo naudojimas. Galbūt, galima užtikrinti, kad įrengimas, kuris yra sistemos apribojimas, dirbtų ilgiau, efektyviau, produktyviau.
3.    Subordinuoti
Visi ištekliai, pirmiausiai, turi būti nukreipiami apribojimo elementui.  Todėl, kai kurių elementų produktyvumas turi būti aukojamas apribojimo naudai.
4.   Tobulinti
 Atliekami veiksmai elementui, kuris yra apribojimas, pagerinti. Tai gali įtraukti papildomas investicijas, technologijų tobulinimą ir pan.
5.   Grįžti prie pirmojo žingsnio – pakartoti ciklą.
Pašalinus vieną apribojimą,  apribojimu dažnai tampa kitas elementas. Ankstesnių keturių etapų ciklas turi būti vėl kartojamas.
 
NAUDA

Pirminė nauda, kurią patiria organizacijos, sėkmingai pritaikiusios apribojimų teoriją, yra pagerintas pralaidumas.Taip pat, sumažinamos atsargų apimtys, gerinama kokybė.
 

 

Naujausia

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis užtikrinant profesinio mokymo kokybę

2015.04.22

Dr. Dalius Serafinas, VU EF docentas, UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius

Švietimo kokybės užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, padedantis inicijuoti socialinius ir ekonominius pokyčius, gerinti asmens ir šalies gyvenimo kokybės rodiklius.

Eilę metų Europos Sąjungos profesinio rengimo politikoje nebuvo didelių iniciatyvų, lyginant su aukštuoju išsilavinimu ir Bolonijos procesu, tačiau 2002 metais Europos Komisijos ir 31 šalies ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, pasirašyta Kopenhagos deklaracija padėjo fundamentalų pagrindą Europos šalių bendradarbiavimui plėtojant vieningus profesinio mokymo prioritetus visoje Europoje. Kopenhagos proceso metu sukurti bendri Europos instrumentai, tokie kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS, 2008), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET, 2009), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET, 2009), nubrėžė aiškias profesinio mokymo politikos plėtojimo gaires, tačiau vieninga ir darni profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema Europoje vis dar yra ateities perspektyvoje.

Nacionalinis kokybės vadybos prizas – kelias į pripažinimą užsienio šalyse

2015.02.18

Pasauliui sparčiai keičiantis, tobulėjant technologijoms, kur kas svarbesniu aspektu tampa originalumas ir intelektualumas nei šalies dydis ir ištekliai. Lietuva negali sau leisti atsilikti nuo technologijų ir inovacijų maratono lyderių.