LEAN, dar žinoma kaip Toyota gamybos sistema, nes pirmą kartą buvo panaudota būtent šioje įmonėje. Pagrindinis LEAN akcentas yra nuostolių šalinimas. Nuostoliais vadinami pridėtinės vertės nekuriantys etapai.
LEAN mąstymas yra kova su „muda“ (kirčiuojamas antras skiemuo). Tai japoniškas žodis, įvardijantis nuostolius.
Norint padidinti proceso efektyvumą, ieškoma septynių galimų nuostolių tipų:
1. Perprodukcija (pagaminta per daug).
2. Laukimas (laukiantys žmonės arba produktai).
3. Transportavimas (žaliavų, produktų perkėlimas).
4. Papildomas darbas (nereikalingas darbas).
5. Atsargos (per daug žaliavų).
6. Papildomos pastangos (papildomi darbuotojo ar įrengimo darbai).
7. Defektai (produktai, neatitinkantys reikalavimų).
Visi veiksmai, už kuriuos klientas nemokės, yra nuostoliai. Jie turi būti mažinami ir jeigu įmanoma, panaikinami.
LEAN procesas organizuojamas šiais etapais:
1. Remiantis kliento pageidavimais nustatoma vertė. Jis pasako kas jam yra vertinga, o kas - ne, už ką jis yra pasiruošęs mokėti pinigus, o už ką ne.
2. Kiekvienam produktui sudaryti vertės grandinę ir pašalinti nuostolius.
Reikia atsižvelgti į 3 veiklos kategorijas:
Toks vertės grandinės identifikavimas paprastai atskleidžia daug nuostolių ir suteikia galimybę optimizuoti gamybos procesą.
3. Užtikrinti vertės grandinės srautą be pertrūkimų.
Tai yra nuolatinis darbas su kiekvienu kliento užsakymu, projektu arba pačiu produktu, siekiant nustatyti ir pašalinti nuostolius.
4. Kurti ir gaminti tik kliento pageidaujamą produktą.
Gamyba pradedama tik gavus kliento užsakymą – tai padeda išvengti sukurtų produktų, kurie klientui nereikalingi, gamybos į sandėlį, didelių atsargų ir jų valdymo sistemų.
5. Tobulinti procesą
Tai nėra baigtinis procesas. Pradėjusi įgyvendinti pirmus keturis etapus organizacija turi nuolat grįžti ir ieškoti naujų galimybių organizuoti savo veiklą geriau, optimizuodama arba visiškai atsisakydama žingsnių, nesukuriančių pridėtinės vertės klientui.
LEAN SISTEMOS NAUDA
Pirminė LEAN gamybos metodo pritaikymo nauda yra susijusi su gamybos ciklo sutrumpinimu, mažesniais nuostoliais, mažesniu atsargų lygiu ir didesniu gamybos našumu. Metodika yra labai populiari ir dažnai naudojama kartu su 6 sigma.
UAB "Kvalitetas" nominuota "Gazelės 2023" kaip sparčiausiai auganti bendrovė.
Dr. Dalius Serafinas, VU EF docentas, UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius
Švietimo kokybės užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, padedantis inicijuoti socialinius ir ekonominius pokyčius, gerinti asmens ir šalies gyvenimo kokybės rodiklius.
Eilę metų Europos Sąjungos profesinio rengimo politikoje nebuvo didelių iniciatyvų, lyginant su aukštuoju išsilavinimu ir Bolonijos procesu, tačiau 2002 metais Europos Komisijos ir 31 šalies ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, pasirašyta Kopenhagos deklaracija padėjo fundamentalų pagrindą Europos šalių bendradarbiavimui plėtojant vieningus profesinio mokymo prioritetus visoje Europoje. Kopenhagos proceso metu sukurti bendri Europos instrumentai, tokie kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS, 2008), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET, 2009), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET, 2009), nubrėžė aiškias profesinio mokymo politikos plėtojimo gaires, tačiau vieninga ir darni profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema Europoje vis dar yra ateities perspektyvoje.