Susisiekite su mumis

Naujienos

Juozas Ruževičius „Socialinės atsakomybės šiuolaikinė sistema ir priemonės”

2014.08.25

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama socialinės atsakomybės (SA) priemonių sistema. Pateikiami SA priemonių tarptautinės sistemos ir socialiai atsakingo pelno modeliai. Atskleidžiama naujų SA sričių – socialiai atsakingo investavimo ir religinės-etninės socialinės atsakomybės esmė ir turinys. Pateikiami SA priemonių diegimo Lietuvoje ir pasaulyje sugretinimo rezultatai. Objektyvesniam SA priemonių diegimo atskirose pasaulio regionuose bei šalyse palyginimui siūloma naudoti du naujus santykinius rodiklius – sertifikuotų organizacijų kiekis 1 mln. atitinkamos šalies gyventojų ir sertifikuotose įmonėse dirbančiųjų kiekis, skaičiuojant 1 mln. šalies ar regiono gyventojų.

Esminiai žodžiai: socialinė atsakomybė, socialiai atsakingas investavimas, religinė-etninė socialinė atsakomybė, darnusis vystymasis, SA 8000, ISO 26000, Pasaulinis susitarimas, OHSAS 18000, sugretinimas.

Įvadas

Siekdamos aukščiausios gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų kokybės, įmonės, valdydamos savo veiklą, turi remtis darniojo vystymosi principais. Dėl padidėjusio įtakos grupių spaudimo, sėkmingai veikiančios organizacijos yra įsipareigojusios tą sėkme pasidalinti su kitais, teikiant naudą visuomenei, verslui ir aplinkai. Organizacijoms atsiranda poreikis sudaryti savotišką neformalų socialinį-ekonominį kontraktą tarp organizacijos ir jos veiklą įtakojančių grupių. „Corporate life“ – bendrasis gyvenimas – taip gali būti vadintina šiandien susiklosčiusi situacija tarp organizacijų ir jos šuinteresuotųjų šalių ar grupių. Įvairių tarptautinių iniciatyvų pastangomis, organizacijos skatinamos savanoriškai gerinti socialinės ir aplinkosauginės veiklos rezultatyvumą, o kartu ir tarpusavio santykius su įtakos grupėmis. Tvirtai partnerystei, tarp viso pasaulio įmonių bei jų veiklos rezultatų socialiniu skaidrumu suinteresuotų grupių, užtikrinti įmonės jungiasi į tarptautinius socialiai atsakingo verslo tinklus, naudoja įvairias įmonių socialinės atsakomybės (SA) koncepcijos diegimo veikloje priemonės: nuo tik deklaruojamų iki standartizuojamų pasauliniu mastu.

Nauja SA – socialiai atsakingas investavimas. Pastaruosius keletą metų socialiai atsakingų investicijų populiarumas auga įgaudamas vis didesnį pagreitį. Europoje, Jungtinėse Amerikos Vatstijose, Ramiojo vandenyno regione suskaičiuojama šimtai socialiai atsakingų investicinių fondų. Tuo tarpu investicijų į SRI vertė jau siekia trilijonus eurų. Itin stipriai šios investicijos populiarėja Europoje. Europa pirmauja tiek pagal socialiai atsakingų fondų skaičių, tiek pagal investicijas į SRI. Ir nors SRI Europos mastu populiarėja ir tampa įdomus vis didesniam investuotojų ratui, žvelgiant į Lietuvą apie tai būtų gana anksti kalbėti. Lietuvoje su socialiai atsakingomis investicijomis vis dar susipažįstama teoriniame lygmenyje.

Bendradarbiavimas tarp organizacijų, jos narių ir visuomenės bei kitų įtakos grupių paprastai yra grindžiamas tam tikromis priemonėmis, taip vadinamosiomis savanoriškomis geros praktikos idėjomis, standartais ar sistemomis, kurių pagrindas – įmonių socialinės atsakomybės koncepcija. Šio darbo tikslas – atskleisti socialiai atsakingos veiklos turinį ir jos priemonių šiuolaikinę sistemą bei praktikos ypatumus Pasaulyje ir Lietuvoje. ir nustatyti mūsų šalies organizacijų socialiai atsakingo verslo plėtotės teikiamų privalumų vertinimus. Metodologija – darbas parengtas naudojant mokslinės literatūros ir organizacijų socialinės atskaitomybės dokumentų lyginamosios analizės, įmonių sociologinio tyrimo metodais bei autoriaus konsultacinės veiklos patirties rezultatus.

1. Organizacijų socialinės atsakomybės priemonių sistema

Nors organizacijų socialinės atsakomybės (angl. Corporate Social Responsibility) (toliau SA) sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta dar 1930 m., iki šiol ji neturi vieningo apibrėžimo ir yra daugelio autorių diskusijų objektas (A guide..., 2000; Context..., 2005; Ruževičius & Navickaitė, 2007; Ruževičius, 2009; What...,2005). Apibendrintai galima teigti, kad socialinė atsakomybė – tai organizacijos ekonominės verslo sėkmės užtikrinimas, įtraukiant į kompanijos veiklą socialinius ir aplinkosaugos klausimus. Kitaip tariant, socialinė atsakomybė - tai tokia organizacijų veiklos politika bei praktika, kai įmonės į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus, o santykiuose su visomis suinteresuotosiomis šalimis (savo darbuotojais, visuomenės, verslo ir valdţios atstovais) vadovaujasi pagarbos ţmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais (Ruževičius, 2012).

Galima išskirti tokias socialinės atsakomybės sritis:

1. Aplinka (energijos ir išteklių taupymas, atliekų surinkimas ir perdirbimas, teršalų išmetimo mažinimas, ekologinio pėdsako ir anglies dvideginio mažinimas.

2. Darbo vieta (asmeninio gyvenimo ir gyvenimo darbe kokybės darna, įsipareigojimas darbuotojams, nauda darbuotojams ir kt.).

3. Rinka (įsipareigojimas klientams, teikėjų/rangovų SA grandinė, reputacija, socialiai atsakingas investavimas SAI ir kt.).

4. Visuomenė (labdara, savanorystė, santykiai su nevyriausybinėmis organizacijomis, valdžios institucijomis, SA švietimas ir ugdymas SA srityje ir kt.).

5. Asmeninė socialinė atsakomybė („Pradėk nuo savęs“ principo laikymasis; asmeninė SA elgsena ir pavyzdys, socialiai atsakingas vartojimas, SAI, jaunosios kartos SA ugdymas, atsakinga aplinkosauginė elgsena ir kt.).

Socialiai atsakinga organizacija pirmiausiai rūpinasi savo darbuotojais ir užsiima tokių problemų, kaip investicijos į žmogiškąjį kapitalą, darbuotojų sveikatos, saugumo ištikrinimo ir pan., sprendimu. Ji taip pat turi vykdyti aplinką tausojančią veiklą, dažniausiai susijusią su gamtinių išteklių panaudojimo gamybos procese valdymu. Taip organizuojama įmonės veikla gali užtikrinti įmonės konkurencinio pranašumo įgijimą. Kompanijos taip pat yra priklausomos nuo vietinių bendruomenių: jos samdo daugumą darbuotojų iš vietinės darbo rinkos, todėl suinteresuotos gyventojų sveikata ir tinkamu išsilavinimu. Įmonės socialinė veikla gali būti veikiama ir kitų įtakos grupių – konkurentų, klientų, tiekėjų, subrangovų. Taigi įmonės socialinę atsakomybė apima ne tik jos pačios veiklą, bet visą tiekimo grandinę.

SA koncepcijos taikymas, įmonei padeda išlaikyti ekonominę verslo sėkmę ir komercinį pranašumą, įgyjant gerą reputaciją ir žmonių, dirbančių su organizacija ar gyvenančių netoliese, pasitikėjimą. Įmonės klientai nori patikimo tiekėjo, pelniusio gerą vardą už kokybiškus produktus ir paslaugas. Tiekėjai nori tiekti produktus ir paslaugas tokiam klientui, kuris vėl sugrįš ir laiku atsiskaitys už paslaugas. Organizaciją supanti visuomenė nori būti tikra, kad įmonės vykdoma veikla užtikrins socialinę ir aplinkos gerovę. Pagaliau, darbuotojai nori dirbti tokioje kompanijoje, kuria jie didžiuojasi, ir kurioje suvokia savo indėlio vertę. Pasaulinė SA principų, veiksnių ir priemonių sistema apibendrinta 1 pav. teikiamame modelyje.

1 pav. Pasaulinė SA principų, veiksnių ir priemonių sistema
(parengta autoriaus, remiantis ISO 26000)
 

* SA iniciatyvoms ir priemonėms priskirtina: SA 8000, Pasaulinis susitarimas (Global Compact), GRI, OHSAS 18001, ILO-OSH: 2001, QualEthique, Lyčių lygybės sertifikavimas (Gender Equity Seal), „Baltoji banga“, (GES), SA ir aplinkosaugos pažangos ataskaitos, socialinis balansas, socialiai atsakingas investavimas, sąžininga prekyba (Fair Trade), darnaus vystymosi priemonės (ISO 14001, EMAS, aplinkosauginis produktų ir paslaugų ženklinimas, ekologinio pėdsako valdymas, anglies dvideginio pėdsako valdymas ir kt.), religinės-etninės SA priemonės ir kt.

2 pav. pateiktas SA priemonių sistemos ir etiško pelno užtikrinimo modelis, pagrįstas E. Demingo PAAV („Planuok – Atlik – Analizuok – Veik“) tobulinimo ciklu. Trumpai pakomentuosime 1 ir 2 paveiksluose teikiamų kai kurių rečiau sutinkamų SA priemonių santrumpas, jų esmę ir diegimo problemas Lietuvoje.
 
2 pav. SA priemonių sistemos ir etiško pelno uţtikrinimo modelis
(šaltinis: parengta autoriaus)
 

QualEthique – tai naujas sertifikavimo modelis, apjungiantis organizacijos veiklos kokybės, socialinės atsakomybės, etikos, aplinkosaugos ir estetikos srityje vertinimą. Strasbūro universiteto Tarptautinio verslo mokykla yra pirmoji Europos institucija, sertifikavusi savo veiklos atitiktį QualEthique reikalavimams. Darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo sistema OHSAS (angl. Occupational health and safety management systems) gali būti taikoma įvairių tipų ir dydžio organizacijose visuose verslo sektoriuose. Ši sistema grindžiama nuolatinio gerinimo ir atitikties teisiniams reikalavimams principais. OHSAS 18001 sertifikatas įrodo, kad organizacijos darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema patikrinta pagal geriausios praktikos standartą ir atitinka jo reikalavimus. Trečios šalies sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas parodo darbuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims, kad jūsų organizacija aktyviai prižiūri darbininkų saugą ir sveikatą. OHSAS sistemų diegimas Lietuvoje yra sparčiausiai augantis, palyginus su kitomis vadybos sistemomis. 2014 m. kovo pradžioje šią su SA susijusią vadybos sistemą buvo įdiegę 540 šalies įmonių (žr. 3 pav.). ILO-OSH: 2001 (angl. International Labour Organization Occupational Safety and Health Management Systems) yra darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistema, parengta Tarptautinės darbo organizacijos. Jos paskirtis ir turinys panašus į jau aptartą OHSAS sistemą. ILO-OSH sistemos kol kas nėra diegiamos Lietuvoje. Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema EMAS (angl. Eco-management and audit scheme) yra savanoriškai taikoma priemonė organizacijoms, siekiančioms įvertinti, valdyti ir pagerinti savo aplinkosaugos veiklą ar programas. Apskritai EMAS sistemų reikalavimai yra didesni, palygti su aplinkosaugos vadybos sistemomų ISO 14001 reikalavimais. Remiantis EMAS reglamentu organizacijoms keliami tokie papildomi reikalavimai:

• privaloma atlikti aplinkos apsaugos buklės analizę;

• vertinimo kriterijai turi būti prieinami visuomenei;

• darbuotojai turi dalyvauti nustatant aplinkosaugos tikslus;

• tiekėjai ir subrangovai taip pat turi atitikti aplinkosaugos politikos reikalavimus;

• aplinkosaugos auditas turi būti atliekamas ne rečiau nei kas treji metai;

• siūloma naudoti aplinkos apsaugos veiksmingumo indikatorius;

• turi būti pateikta vieša organizacijos aplinkosaugos veiksmingumo ataskaita.

2014 m. pradžioje EMAS sistemas buvo įdiegusios beveik 14 000 ES ir Europos ekonominės erdvės šalių organizacijos, jų tarpe ir Europos Parlamentas (EU EMAS..., 2014). Pagal EMAS kiekį, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Europoje pirmauja Austrija. Lietuvoje šias sistemas yra įsidiegusios tik 10 organizacijų. Siekdami išsiaiškinti mūsų šalies šio atsilikimo priežastį, 2013 m. pabaigoje atlikome 240 Lietuvos organizacijų apklausą. Pagrindine šio tipo aplinkosaugos vadybos sistemų (AVS) nediegimo priežastis – organizacijų vadovų nepakankamas suvokimas EMAS ir ISO 14001 esminių skirtumų. Lietuvos

aplinkosaugos politika formuojancioms valdžios institucijoms reikėtų paskatinti organizacijas diegti EMAS

sistemas, kadangi jos užtikrina aukštesnio lygmens gamtosaugą, palyginti su ISO 14001 AVS.

Kiekviena organizacija SA koncepcijos diegimą savo versle gali užtikrinti pasirinkdama vieną iš priemonių: savanoriškos geros praktikos idėją, sertifikuodama socialinės atsakomybės sistemą pagal SA 8000 standartą (AB „Utenos trikotažas“ pirmoji mūsų šalyje įdiegė ir sertifikavo minėtą sistemą) ar narystę tarptautiniame socialiai atsakingos veiklos tinkle (Ruževičius & Navickaitė, 2007; Ruževičius, 2009). Vienas didžiausių tokių tinklų pasaulyje yra 1999 m. Jungtinių Tautų (toliau JT) pristatytas „Pasaulinis susitarimas“ (angl. Global Compact). Pasaulinis susitarimas – tai didžiausia savanoriška įmonių socialinės atsakomybės iniciatyva, siekianti dviejų pagrindinių tikslų:

– pirma, padėti įmonėms įdiegti pasaulinio susitarimo principus į įmonės verslo strategiją;

– antra, skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių valstybėje ir už jos ribų, siekiant universalių pasaulio plėtros tikslų.

Pasaulinis susitarimas remiasi žmogaus teisių, darbo jėgos ir aplinkosaugos principais, įtvirtintais šiuose tarptautiniuose dokumentuose:

Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe;

Rio de Ženeiro deklaracijoje dėl aplinkosaugos ir darnios plėtros;

Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją.

Ši iniciatyva viso pasaulio organizacijas kviečia savo veiklos strategijose laikytis dešimties žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija principų. Pasaulinis susitarimas valstybių lygmenyje grindžiamas nacionalinio tinklo sukūrimu. Pastarasis veikia ir Lietuvoje, kuriam 2014 m. pradžioje priklausė beveik 70 mūsų šalies organizacijų (žr. 3 pav.). Taigi, kol kas JT savanoriška SA iniciatyva – populiariausia SA koncepcijos diegimo Lietuvos versle priemonė. Prie sisteminių SA priemonių yra priskirtinas SA 8000 modelis, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo standartas OHSAS 18001. Netiesiogiai prie jų galima priskirti ir aplinkosaugos vadybos (ISO 14001, EMAS) sistemas bei ekologinį produktų ženklinima (Eco-labelling, FSC). Tačiau kai kuriuos SA aspektus taip pat įtakoja ir kokybės vadybos sistemos (ISO 9001. ISO 22000. ISO 27001) bei Europos kokybės vadybos fondo EFQM veiklos tobulumo modeliai (žr. 3 pav.).

SA veiklos svarbą patvirtina ir tai, kad Lietuvoje kasmet rengiamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimo konkursas, kuriuo siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam visuomenės nariui bei skatinti šalies įmones diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje. Pagerbiamos tos organizacijos, kurios labiausiai prisideda prie socialinės gerovės kūrimo ir jos stiprinimo, poveikio aplinkai mažinimo Lietuvoje; jų veikla ar produktai, paslaugos, projektai, programos demonstruoja pačių įmonių ie jų vadovų lyderystę bei jų įsipareigojimą veikti skaidriai ir sąžiningai elgtis su darbuotojais, visuomene ir valstybe. SA apdovanojimai skiriami trijose nominacijose – Metų Darbovietė, Metų Bendruomeniškiausia įmonė, Metų aplinkosaugos įmonė. Labiausiai pasižymėjusioms įmonėms yra skiriamas pagrindinis – Socialiai atsakingos įmonės apdovanojimas. SA konkurso vertinimo sistema paremta 5 pagrindiniais vertinimo kriterijais, suformuluotais pagal organizacijų SA veiklos principus (žr. 1 ir 2 pav.):

1) kaip organizacijos strategijoje, misijoje ar vizijoje apibrėžtas siekis įgyvendinti socialinės atsakomybės principus, kaip SA aspektai atsispindi priimant verslo sprendimus, SA įmonės politikoje ir taisyklėse ?;

2) ar konsultuojamasi su suinteresuotomis grupėmis? Kaip tai vyksta ir kaip dialogo rezultatai integruojami į verslo sprendimus?;

3) kokie įmonės SA tikslai, kaip jų siekiama ir kaip vertinama pažanga?;

4) kokie veiksmai buvo ar yra įgyvendinami? Ar vykdomas šių veiksmų atlikimo stebėsena? Ar buvo pasiekti planuoti rezultatai? Ar imtasi papildomų priemonių ekonominės krizės iššūkiams spręsti?;

5) kaip organizacija atsiskaito apie SA veiklą? Ar įvertinimas ir atsiliepimai integruoti į ateities planus?

3 pav. Lietuvos organizacijose įdiegtos socialinės atsakomybės, aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir kokybės
vadybos sistemos Lietuvoje (2014 m. kovo 1 d.)
(šaltinis: parengta autoriaus, remiantis Lietuvos standartizacijos departamento ir kitais duomenimis)
 
2. Socialiai atsakingas investavimas
 
Socialiai atsakingas investavimas (SAI) yra nauja socialinės atsakomybės veiklos sritis. Nuo 2002 metų pradėta skelbti įmonių ir investicinių fondų darniojo vystymosi indeksus (Standard & Poor’s Sustainability Indexes; Dow Jones Sustainable Group Index; Ethibel Sustainability Indices, etc.) bei teikti šių produktų sertifikatus, kurie atspindi ne tik finansinius, bet ir aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės aspektus. Minėti indeksai ir sertifikatai yra adresuoti tiek profesionaliems investuotojams, tiek ir plačiajai visuomenei. Jie atspindi investicijų į tam tikrą objektą galimą gražą, įskaitant jų teigiamą įtaką visuomenei ir gamtai.
 
Organizacija ETHIBEL― yra sukūrusi socialiai atsakingų investicinių fondų kolektyvinį Europos kokybės ženklą ir atititinkamą sertifikavimo sistemą, taikytiną visose ES šalyse (žr. 4 pav.). Šie fondai dar vadinami „žaliaisias“, „etiniais“ ar „socialiai atsakingais“.
 
4 pav. Socialiai atsakingų investicinių fondų sertifikavimo ženklai
(šaltinis: The Ethibel..., 2007)
 
„Ethibel iniciatoriaus ženklas" (angl. Ethibel Pioneer label) suteikiamas pirmaujančioms tam tikrame sektoriuje socialiai atsakingoms įmonėms, kurių finansiniai ir socialiniai pasiekimai yra neginčijami ir tvarūs (ilgalaikiai). „Ethibel tobulumo ženklas“ (angl. Ethibel Excellence label) yra aukštesnio lygmens ir adresuotas platesnio spektro investuotojams, bei laiduoja mažesnės rizikos, tačiau didesnį tarpsektorinį investicijų subalansuotumą, dar giliau įvertinant teigiamus socialinius ir aplinkosauginius veiksnius. Tai pasiekiama sistemiškai analizuojant bei vertinant net 106 įvairius kriterijus, apimančius organizacijos vidaus ir išorės socialinę politiką, aplinkosauginę sistemą ir jos priemones, ekonominę politiką bei jos rezultatus.

Informacija apie SRI Lietuvoje kol kas yra daugiau teorininiame lygmenyje, kuomet dažniausiai apie tai sužinoma studijuojant, įvairių seminarų ar darbo metu. Nors šalyje skatinama vykdyti socialiai atsakingą veiklą bei rengiami geriausių socialiai atsakingų įmonių apdovanojimai, nėra nei vieno lietuviško socialiai atsakingo investicinio fondo. Nedidelis pasirinkimas norint investuoti ir į užsienio socialiai atsakingus investicinius fondus. Tokie fondai investuotojams dažniau pristatomi ne kaip socialiai atsakingi, o kaip pelningi arba kurių sudėtyje yra tam tikros, visiems žinomos įmonės. Išsami SRI šiuolaikinės situacijos analizė taip pat rodo, jog didžioji visuomenės dalis nežino, kas yra socialiai atsakingas investavimas, o žinantys apie tokias investicijas yra itin nedidelis skaičius žmonių (Ruževičius, 2012). Susiduriama ir su kita problema, kuomet tam tikrus finansinius produktus siūlančių kompanijų vadybininkai net nežino, jog jų kompanija siūlo socialiai atsakingus investicinius fondus. Socialiai atsakingų įmonių skaičius šalyje neauga jau keletą metų, atlikti autorių stebėjimai rodo, jog tiek 2010, tiek ir šiuo metu (2014 m. pradžioje) Lietuvoje yra tik apie 70 socialiai atsakingų organizacijų. Todėl SRI plėtrai mūsų šalyje užtikrinti yra būtina tiek valstybės, tiek ir tarptautinių organizacijų didesnė parama. Autoriaus nuomone, galima išskirti tokias SAI veiksmingos plėtros Lietuvoje esmines prielaidas:

visuomenės (pradedant vaikais ir baigiant vadovais ir politikais) edukacija SA ir aplinkosaugos srityje;

šalies valdžios ir politikos lyderių, organizacijų vadovų ir TOP vadybininkų mentaliteto transformacija ir asmeninis entuziazmas;

kryptingas naujos kultūros (ekologines, SA, etc.) formavimas;

gerųjų SAI patirčių sklaida;

SAI fondų kokybės sertifikavimo sistemos Lietuvoje sukūrimas;

organizacijų SA ir ekologinės brandos augimas.

3. Religinė-etninė socialinė atsakomybė

Vis didesnę įtaką pasaulyje turi ir nuolat stiprėja nauja SA sritis – socialiai atsakingas vartojimas ir SAI, susiję su religiniais-etniniais reikalavimais. Šio labai specifinio reglamentavimo ir kokybės sertifikavimo ypatumai, deja, nėra nagrinėjami iki šiol Lietuvoje išleistuose kokybės vadybos vadovėliuose ar verslui adresuotose metodinėse priemonėse. Tuo tarpu sąvokos „Halal verslas“, „Halal kokybė“, „Halal sertifikavimas“ (žr. 5 pav.) tampa masiškai vartojamomis pasaulio verslo spaudoje. Šį ekonominį ir socialinį reiškinį sąlygoja pasaulio ekonomikos globalizacijos procesai bei musulmoniško pasaulio gyventojų savimonės ir tam tikro išskirtinumo suvokimo augimas.

 
5 pav. Religinių-etninių Halal kokybės reikalavimų uţtikrinimo sistema
(šaltinis: parengta autoriaus, remiantis Ruţevičius ir Ţilinskaitė, 2011)
 

Žmonių religinis išpažinimas turi pastebimą įtaką jų mąstysenai, elgsenai ir vartojimo kultūrai (McDaniel ir kt., 1990). Todėl ir marketinge religijos įtaka vartotojų elgsenai privalo būti deramai įvertinta. Religijos įtaka vartojimo ypatumuose paprastai siejama su tam tikrais maisto ar gėrimų apribojimais (Fam et al., 2004). Daugelis žmonių yra susirūpinę tuo, ką jie vartoja. Antai musulmonai nori būti užtikrinti, kad jų valgomas maistas yra Halal kokybės, žydai – kad jų maistas yra košerinis, induistai, budistai ir kai kurios kitos grupės – kad jų maistas yra vegetarinis. Etninė ir religinė pasaulio ir atskirų šalių gyventojų įvairovė paskatino maisto industriją gaminti tokius produktus, kurie yra tinkami įvairioms vartotojų grupėms. Halal produktų (atitinkančių islamo reikalavimus) rinka laikoma viena pelningiausių ir įtakingiausių rinkų šiandieniniame pasaulyje. Halal produktų sertifikavimas ir ženklinimas – tai oficialus patvirtinimas vartotojui, kad tokius produktus gali vartoti tikintys musulmonai. Halal žodis arabų kalba vartojamas pabrėžiant tai, kas teisėta arba leistina islamo ir Alacho.

Halal rinka tampa viena iš pelningiausių ir įtakingiausių rinkų pasaulyje. Halal sertifikavimo reikšmę ir perspektyvumą mūsų šalies verslui patvirtina ir didžiulė bei kasmet apie 10 procentų auganti šių produktų pasauline rinka. Kas ketvirtas mūsų Planetos gyventojas yra musulmonas, o Halal produktus vartoja apie 1,7 mlrd. pasaulio gyventojų. Visų Halal produktų pasaulinė rinka sudaro apie 1000 mlrd. JAV dolerių, o tik maisto prekių – 700 mlrd. JAV dolerių. Į Halal verslą aktyviai įsitraukė tokie pasauliniai gigantai, kaip Nestle, TESCO, Colgate, Mcdonalds, Carrefour ir kt.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie 80 proc. Halal maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse. Antai trys ketvirtadaliai Prancūzijos eksportuojamos vištienos yra Halal kokybės. Apie trečdalį Halal produktų suvartoja ne musulmonai, laikydami Halal sertifikatą produkto kokybės, ekologiškumo, švarumo, sveikumo ir etiškumo garantu. Ir su tuo negalime nesutikti, nes Halal produktams iš tiesų yra keliami aukšti etiniai, etniniai, religiniai bei kokybės ir saugos reikalavimai. Be grynai religinių reikalavimų, yra griežtai reglamentuojama gyvūnų gerbūvis ir sveikata, jų skerdimo būdas ir įrankiai, maisto ingredientai, higienos ir veterinarijos reikalavimų užtikrinimas visoje produktų tiekimo grandinėje ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas skerdimo humaniškumui, siekiant kaip galima labiau sumažinti gyvūno skausmą ir patiriamą stresą. Halal sertifikavimo laboratorijos turi sukurtas metodikas ir prietaisus, kurių dėka ekspres būdų nustatoma, pavyzdžiui, „streso hormonų“ kiekis mėsoje ar Halal standartų neleidžiamų sudedamųjų dalių buvimą produktuose.

Halal verslo ir sertifikavimo svarbą bei perspektyvumą patvirtina ir tai, kad Pasaulio sveikatos (WHO) ir Pasaulio maisto ir žemės ūkio (FAO) organizacijų įsteigta maisto kokybei užtikrinti „pasaulietiška“ organizacija Maisto kodekso komisija (angl. Codex Alimentarius Commission) nuo 1997 m. dalį savo veiklos skiria islamiškiems (Halal) ir žydų (Kosher) produktams. Halal religinis-etninis kokybės reglamentavimas apima įmonių veiklą, higienos reikalavimus, religinius-etninius ir etinius reikalavimus, sertifikavimo įstaigų akreditavimą, maisto bei gėrimų kokybę ir saugą, kosmetikos kokybę, parfumerijos kokybę, asmens higienos prekes, medikamentus, odinius gaminius ir kai kuriuos kitus produktus. Taigi, Halal sertifikavimas gali būti aktualus ne tik mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams, bet ir kitų rūšių gaminių gamintojams. Pastaruoju metu Halal pradeda sparčiai plėstis ir skverbtis į paslaugų sferą – Halal arba islamišką bankininkystę, užstatų ir įsipareigojimų sandorius, keliones ir turizmą, tiekimo grandines ir logistiką, maisto paslaugas, ugdymą bei mokymus ir kitas sritis. Taigi, Halal verslas ir produktai tampa globaliu ir sparčiai besivystančiu reiškiniu, vis labiau aktualiu ir mūsų šalies verslo pasauliui bei visuomenei.

2014 m. pradžioje keliolika Lietuvos įmonių jau yra sertifikavę savo produktų kokybės atitiktį Halal ir Kosher religiniams-etniniams ir su socialine atsakomybe susijusiems kokybės reikalavimams. Autoriaus atlikta organizacijų apklausa atskleidė, kad vienas didžiausių Halal sertifikavimo sunkumų yra apibendrintos sisteminės informacijos apie šią sertifikavimo sistemą trūkumas. Tai dar kartą patvirtino, kad susistemintas Halal reikalavimų įdiegimo į įmonės veiklą ir susiejimo su kitais įdiegtais standartais įvertinimas ir pateikimas įmonėms gali būti naudingas ir reikalingas. Tuo tarpu kitų įdiegtų pokyčių, susijusių su Halal sertifikavimu, apklaustos įmonės nelaikė pernelyg dideliais ar sunkiai įgyvendinamais. Tyrimas atskleidė, kad gautas Halal sertifikatas visoms apklaustoms įmonėms padėjo sėkmingai išplėsti savo prekybą į naujas ar esamas rinkas, ir ne tik eksportuojant į musulmoniškas šalis (Malaizija, Indonezija, Saudo Arabijos regionas, Afrikos šalys, Azerbaidžanas, Afganistanas, Irakas, Iranas), bet ir į artimesnes šalis, kaip Prancūzija, Olandija, Danija, Vokietija, Švedija, taip pat Amerikos šalys ir kt. Tačiau išvadas apie Halal produktų pardavimų augimo Lietuvos rinkoje perspektyvas daryti yra dar per anksti.

Išvados

Organizacijos reputacija socialinėje ir aplinkosaugos srityse daro vis didesnę įtaką vartotojams bei klientams. Darbo rinkoje vyraujant konkurencijai geri darbuotojai nori dirbti ir išlikti tose įmonėse, kuriose jie yra gerbiami, vertinami ir kuriose jais yra rūpinamasi. Naujausi pasiekimai socialinėje srityje daro vis didesnę įtaką investuotojų sprendimams, o etiškų ir socialiai atsakingų investicijų rinka auga dar greičiau, SA priemonių įtraukimas į organizacijos veiklą gali būti viena iš pagrindinių priežasčių tapti investuotojams patraukliu ūkio subjektu. Apie didėjantį įmonių pasiryžimą tapti socialiai atsakingomis organizacijomis byloja ir vis dažniau praktikoje fiksuojami jų atliekami socialinių požiūrių svarbūs veiksmai ir iniciatyvos. Socialinės atsakomybės koncepcija bėgant laikui kito bei plėtėsi, ir dabar apima etines, socialines, finansines ir aplinkosaugos sritis.

SA įgyvendinama siekiant patenkinti su organizacijų veikla susijusių ir turinčių tiesioginę įtaką sėkmingai bet kurios organizacijos veiklai suinteresuotųjų grupių reikalavimus, kurie palaipsniui auga. Suinteresuotųjų grupių sąvoka per pastaruosius dešimtmečius tapo platesnė ir dabar apima vartotojus, darbuotojus, investuotojus, tiekėjus, tarptautines organizacijas, pilietinės visuomenės organizacijas, viešasias įstaigas (centrinė valdžia ir vietos valdžia), verslo asociacijas ir profesines sąjungas, švietimo įstaigas, vietos bendruomenes, žiniasklaidą ir kt. Tinkamai suvokusi ir įvertinusi suinteresuotųjų šalių lūkesčius jų reikalavimų svarbą, įgyvendindama SA priemones organizacija gali turėti ilgalaikės finansinės ir nefinansinės naudos (geresnis įvaizdis, išaugęs vartotojų ir darbuotojų lojalumas lemia padidėjusius pardavimus, palankesnes tiekėjų sąlygas, teigiamą visuomeninių organizacijų ir valdžios institucijų požiūrį). Sėkmingam SA įgyvendinimui sukurtos ir plačiai taikomos įvairios priemonės: vadybos metodai, etikos ir elgesio kodeksai, socialinės atsakomybės ataskaitos, socialinis ir ekologinis ženklinimas, socialiai atsakingas investavimas, prisidedama prie darnaus vystymosi strategijos, aplinkosaugos politikos įgyvendinimo ir etiško pelno gavimo, skatinant užimtumą, dalyvaujant visuomenės gyvenime ir jos gerovės kūrime.

Socialiai atsakingas investavimas yra palyginti nauja SA veiklos sritis. Nuo 2002 metų pradėta skelbti įmonių ir investicinių fondų darniojo vystymosi indeksus bei teikti šių produktų sertifikatus, kurie atspindi ne tik finansinius, bet ir aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės aspektus. Minėti indeksai ir sertifikatai yra adresuoti tiek profesionaliems investuotojams, tiek ir plačiajai visuomenei. Jie atspindi investicijų į tam tikrą objektą galimą gražą, įskaitant jų teigiamą įtaką visuomenei ir gamtai. Socialiai atsakingo investavimo rinka pasaulyje per pastaruosius metus plėtėsi gana sparčiai. Pasaulinė finansinė krizė neaplenkė ir šios rinkos, tačiau žymesnę neigiamą įtaką krizė padarė tik nedidelei daliai valdomų socialiai atsakingų investicijų, tuo tarpu didžioji dauguma SA fondų išliko pelningi ir krizės sąlygomis. Didžiausia SRI rinkos plėtra pasiekta Europoje. Didelio susidomėjimo ši rinka sulaukia iš institucinių investuotojų, nors Europoje SRI investicijos itin stipriai populiarėja ir tarp fizinių investuotojų. Tikėtina, jog didėjantis supratimas tarp institucinių ir fizinių investuotojų ir ateityje išlaikys socialiai atsakingų investicinių produktų paklausos augimą. Vis didesnę įtaką pasaulyje turi ir nuolat stiprėja nauja SRI sritis – socialiai atsakingas investavimas, susijęs su religiniais-etniniais reikalavimais. Deja, socialiai atsakingo investavimo idėjų sklaida ir jų taikymas Lietuvoje yra kol kas tik užuomazgos lygyje.

Nors Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulio ir ES šalių pagal santykinius SA sistemų diegimo rodiklius, tačiau pasigendama masiškesnio organizacijų įsitraukimo į realią socialinės atsakomybės priemonių ir iniciatyvų taikymo veiklą. Pagrindinė šio neigiamo reiškinio priežastis – nepakankama SA koncepcijos, įdėjų, priemonių ir jų teikiamos naudos sklaida verslo pasaulyje bei visuomenėje ir nefinansinės naudos SA priemones taikančioje organizacijoje įvertinimo metodikos nebuvimas. Objektyvesniam SA priemonių diegimo atskirose pasaulio regionuose bei šalyse palyginimui siūloma naudoti du naujus santykinius rodiklius – sertifikuotų organizacijų kiekį 1 mln. atitinkamos šalies gyventojų bei sertifikuotose įmonėse dirbančiųjų kiekį, skaičiuojant 1 mln. šalies ar regiono gyventojų. Šie rodikliai gali būti taikomi ir darnios plėtos pastangų bei rezultatų įvairiose pasaulio šalyse sugretinimui.

Literatūra

1. Čiegis, R.; Ramanauskienė, J., & Martinkus, B. (2009). The Concept of Sustainable Development. Engineering Economics, 2(62), 28-37.
2. EU EMAS Registration (2014). Bruxelles.
3. Fam, K. Sh., Waller, D. S., Erdogan, B. Z. (2004). The influence of religion on attitudes towards the advertising of controversial products. European Journal of Marketing, 38 (5/6), 104-114.
4. ISO 26000. Guidance on social responsibility (2010). Geneva: ISO.
5. McDaniel, S. W., Burnett, J. J. (1990). Consumer religiosity and retail store evaluative criteria. Journal of the Academy of Marketing Science, 18(2), 59-61.
6. Navickaitė,V. & Ruževičius, J. (2007). The development of socially responsible business in Lithuania and Italy: a comparative study. Economics and Management, 12, 327-335.
7. Ruževičius, J. (2012). Management de la qualité. Notion globale et recherche en la matière. Vilnius: Maison d‟éditions Akademinė leidyba.
8. Ruževičius, J. ir Žilinskaitė, K. (2011). Halal produktų kokybės užtikrinimo sistema. Organizacijų vadyba: Sisteminiai tyrimai, 60, 93-113.
9. Ruževičiūtė, R. & Ruževičius, J. (2011). Consumption culture in the presence of globalization: the influence of religion, nation and ethnicity on consumption patterns. Economics: Research Papers, 2011, 90 (4), 150-163.
10. Žėkienė, A., Ruževičius, J. (2012). Socially responsible investment and the study of the socially responsible funds development possibilities in Lithuania. Economics and management, 2012, 17(3), 1156-1164.
 

 

Naujausia

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis užtikrinant profesinio mokymo kokybę

2015.04.22

Dr. Dalius Serafinas, VU EF docentas, UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius

Švietimo kokybės užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, padedantis inicijuoti socialinius ir ekonominius pokyčius, gerinti asmens ir šalies gyvenimo kokybės rodiklius.

Eilę metų Europos Sąjungos profesinio rengimo politikoje nebuvo didelių iniciatyvų, lyginant su aukštuoju išsilavinimu ir Bolonijos procesu, tačiau 2002 metais Europos Komisijos ir 31 šalies ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, pasirašyta Kopenhagos deklaracija padėjo fundamentalų pagrindą Europos šalių bendradarbiavimui plėtojant vieningus profesinio mokymo prioritetus visoje Europoje. Kopenhagos proceso metu sukurti bendri Europos instrumentai, tokie kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS, 2008), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET, 2009), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET, 2009), nubrėžė aiškias profesinio mokymo politikos plėtojimo gaires, tačiau vieninga ir darni profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema Europoje vis dar yra ateities perspektyvoje.

Nacionalinis kokybės vadybos prizas – kelias į pripažinimą užsienio šalyse

2015.02.18

Pasauliui sparčiai keičiantis, tobulėjant technologijoms, kur kas svarbesniu aspektu tampa originalumas ir intelektualumas nei šalies dydis ir ištekliai. Lietuva negali sau leisti atsilikti nuo technologijų ir inovacijų maratono lyderių.