Susisiekite su mumis

Naujienos

Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija – greitkelis tarp mokslo ir verslo pasaulių

2014.09.22
Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija – greitkelis tarp mokslo ir verslo pasaulių

Šių metų liepos mėnesį įkurtą Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociaciją galima pavadinti greitkeliu tarp mokslo ir verslo. Kodėl greitkeliu? Nes siekdama šalies organizacijų konkurencingumo, visuomenės gyvenimo kokybės, darnios plėtros ir brandžių asmenybių ugdymo asociacija, be jokių tarpininkų, spidometrui sunkiai suvokiamu greičiu, sujungia mokslo ir verslo pasaulius.

Apgalvotas sprendimas

Ilgai brendusi ir daugybę kartų tiek akademinėje, tiek verslo aplinkoje aptarinėta Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos idėja dienos šviesą išvydo stipriau stumtelėjus Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Suomijos kokybės asociacijų vadovams, palaikymo sulaukus iš Lietuvos verslo partnerių, Vilniaus ir kitų universitetų dėstytojų bei valstybės institucijų.

Toks gausus palaikymas neturėtų stebinti, nes, ko gero, dauguma sutiktų, kad nėra tikslo važiuoti daugybę kilometrų nutįsusiais aplinkiniais žvyrkeliais, jei yra galimybė rinktis naujai suformuotą tiesų greitkelį. Būtent todėl it greitkelis mokslą su verslu jungianti asociacija orientuota į keturias, abiem pusėms svarbiausias kryptis – kokybės ir inovacijų tyrimus, švietimą, profesionalios kolektyvinės nuomonės reiškimą, kokybės vadybos ir inovacijų plėtrą.

Demokratijos iššūkiai

Lietuva nepriklausomos demokratijos keliu ėmė žengti palyginti neseniai – prieš 24 metus, tad dažnai keliamas klausimas, ar tai pakankamas laiko tarpas susiformuoti inovatyviai, intelektualiai ir versliai šaliai. Pasak asociacijos prezidento dr. Daliaus Serafino, atgavus nepriklausomybę iš pradžių buvo sprendžiami išgyvenimo klausimai, persiorientuojama į naujas rinkas. Žinių ekonomikos politinis kursas pasirinktas vos prieš kelerius metus, tačiau per trumpą laiką jau sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra. Viena svarbiausių šiandienos problemų – mokslinių tyrimų, susijusių su inovacijų plėtra, priderinimas prie verslo poreikių. Siekiant papildomos vertės sūkurio, ne mažiau svarbus ryšys tarp meno, kūrybiškumo ir inovacijų versle. Šių sąsajų kontekste, ieškodami kūrybinių proveržių, į asociaciją susibūrė verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovai.

Asociacijos vadovas įsitikinęs, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė šiandien ir ilgalaikėje perspektyvoje priklauso nuo konkurencingo verslo, nes viena svarbiausių sąlygų patekti į kitų šalių rinkas – kokybė ir išskirtinumas. „Aukštą kokybę galime pasiekti tik vadovaudamiesi šiuolaikiškais kokybės vadybos metodais, o nustebinti klientus – tik sumaniai plėtodami inovacijas, bendradarbiaudami su mokslo institucijomis. Įgyvendinus šias sąlygas, galima tikėtis aukštos gyvenimo kokybės Lietuvoje, sugrįžtančių emigrantų ir laimingos visuomenės“, – tvirtina dr. D. Serafinas. Šio siekio vedini asociacijos nariai propaguoja dalijimąsi žiniomis ir gerosiomis praktikomis, skatindami profesionalų, savo sričių specialistų bendradarbiavimą.

Inovacijų katalizatoriai

Pasauliui sparčiai keičiantis ir tobulėjant, kur kas svarbesniu aspektu tampa originalumas ir intelektualumas nei šalies dydis ir ištekliai. Lietuva negali sau leisti atsilikti nuo didžiųjų technologijų ir inovacijų maratono bėgikių. Pasak asociacijos prezidento, pagal šių metų duomenis, Lietuva tarptautinėje inovacijų švieslentėje pakilo į nuosaikiųjų novatorių gretas ir yra palankiai vertinama biotechnologijų, fizikos bei IT srityse. „Lietuvai svarbu įvardyti savo prioritetus ir į juos koncentruotis. Verslui atėjo laikas suprasti, kad tik konsoliduojant jėgas prioritetinėse srityse galima išsiveržti ir būti matomiems tarptautinėse arenose. Kiekvienas įstaigoje tinkamai taikomas pažangus vadybos metodas padeda kelti organizacijos brandą, žmonių suvokimą, lankstumą ir atsakomybę“, – mano dr. D. Serafinas.

Anot asociacijos vadovo, žmogaus motyvacija didesnė efektyviai dirbančioje organizacijoje, kur per tą patį laiką jis savo darbą atlieka kur kas tobuliau. Toks žmogus dirba geriau nusiteikęs ir sukuria daugiau pridėtinės vertės, o pagerėjus nuotaikai, jo gyvenimas tampa kokybiškesnis. „Jei tokių įstaigų ir juose dirbančių žmonių būtų daugiau, mūsų visuomenei kur kas dažniau šypsotųsi Fortūna, nes joje būtų daugiau laimingų žmonių, – sėkmės receptą atskleidžia asociacijos prezidentas. – Inovacijos tarsi katalizatorius, stimuliuojantis vidinę energiją, skirtą asmeniniams, organizacijos ir šalies tikslams pasiekti.“

Skandinavų patirtis Lietuvoje

Vienas asociacijos tikslų – aktyvus jos narių švietimas ir dalijimasis gerąja patirtimi, todėl pirmasis naujai įkurtos įstaigos organizuojamas seminaras „Kokybės vadybos ir inovacijų plėtra: Suomijos patirtis ir Lietuvos galimybės“, pasak asociacijos prezidento, skirtas tiems, kurie ieško naujų idėjų, nori susipažinti su netradiciniu požiūriu, gyvai pabendrauti, užmegzti tiesioginių kontaktų, ateityje praversiančių atsiradus intelektualios pagalbos poreikiui.

Kodėl lietuvius turėtų dominti suomių patirtis? Ogi todėl, kad „Suomija – viena pasaulyje pirmaujančių šalių tiek švietimo, tiek verslumo, tiek valstybės valdymo srityse, todėl visada naudinga viską išgirsti iš pirmų lūpų bei apgalvoti, ką būtų galima perimti“, – tikina dr. D. Serafinas. – Tikime, kad 2030 metais Lietuva taps viena iš penkių pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal aukščiausią gyvenimo kokybės vertinimus, tačiau, kad tai virstų realybe, kiekvienas turime veikti šia linkme, o priemonių tam yra daug. Viena jų – bendradarbiauti su aukštą gyvenimo lygį pasiekusiomis šalimis, dalytis gerąja patirtimi ir kartu siekti geriausių rezultatų.“

Rugsėjo 23 d., 13 val., Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5-A103, Vilnius) vyksiančiame seminare pranešimą apie Suomijos patirtį skaitys Suomijos kokybės asociacijos prezidentas Tani Järvinen, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų plėtros (taip pat ir strategijos „Sumanioji specializacija 2020“) aktualijas apžvelgs Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos prezidentas dr. Dalius Serafinas bei VU ekspertė ir UAB „Kvalitetas“ konsultantė Ieva Adomaitytė-Subačienė.

Daugiau informacijos apie seminarą „Kokybės vadybos ir inovacijų plėtra: Suomijos patirtis ir Lietuvos galimybės“ rasite čia.

Daugiau apie Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociaciją ir jos vykdomą veiklą – čia.

 

Naujausia

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis užtikrinant profesinio mokymo kokybę

2015.04.22

Dr. Dalius Serafinas, VU EF docentas, UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius

Švietimo kokybės užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas, padedantis inicijuoti socialinius ir ekonominius pokyčius, gerinti asmens ir šalies gyvenimo kokybės rodiklius.

Eilę metų Europos Sąjungos profesinio rengimo politikoje nebuvo didelių iniciatyvų, lyginant su aukštuoju išsilavinimu ir Bolonijos procesu, tačiau 2002 metais Europos Komisijos ir 31 šalies ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, pasirašyta Kopenhagos deklaracija padėjo fundamentalų pagrindą Europos šalių bendradarbiavimui plėtojant vieningus profesinio mokymo prioritetus visoje Europoje. Kopenhagos proceso metu sukurti bendri Europos instrumentai, tokie kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS, 2008), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET, 2009), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET, 2009), nubrėžė aiškias profesinio mokymo politikos plėtojimo gaires, tačiau vieninga ir darni profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema Europoje vis dar yra ateities perspektyvoje.

Nacionalinis kokybės vadybos prizas – kelias į pripažinimą užsienio šalyse

2015.02.18

Pasauliui sparčiai keičiantis, tobulėjant technologijoms, kur kas svarbesniu aspektu tampa originalumas ir intelektualumas nei šalies dydis ir ištekliai. Lietuva negali sau leisti atsilikti nuo technologijų ir inovacijų maratono lyderių.